Tuo tarpu kai kurios iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos labiau kelia šypseną, nes dažnu atveju visiškai neatitinka realybės. „Regitra“, siekdama padėti būsimiems vairuotojams sėkmingai pasiruošti egzaminui, pradeda kampaniją „Tau pavyks!”.
Kampanijos metu kiekvieną savaitę socialiniuose tinkluose „Regitra” praskleis savo veiklos užkulisius ir dalinsis įvairiais praktiniais patarimais, kaip suvaldyti nerimą ir stresą bei kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų.
Taip pat visiems būsimiems vairuotojams kartu su pranešimu apie registraciją į egzaminą bus siunčiama nuoroda, kur kandidatai į vairuotojus galės pasižvalgyti po virtualų egzaminų automobilį, rasti video vairavimo pamokas bei daug kitų naudingų patarimų. Tikimasi, kad tai būsimiems vairuotojams padės į egzaminą atvykti labiau užtikrintiems ir pasitikint savo jėgomis.
Kampanijos pradžios proga „Regitros“ egzaminuotojas Tautvydas dalijasi, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria būsimi vairuotojai ir kaip jų išvengti.
„Man dreba koja, kas nutiko?!”
Dėl įtampos ir jaučiamo streso žmogaus kūnas pradeda reaguoti kitaip nei įprastai – padažnėja jo širdies plakimas, kvėpavimas, įsitempia raumenys. Egzaminą laikančiam žmogui dėl to gali prasidėti nervinis kojos drebėjimas. Šis fiziologinis kūno atsakas į patiriamą stresą, anot „Regitros“ egzaminuotojo, yra toks dažnas, jog yra gavęs net specialų terminą – „sankabos drebinimas“. Koja laikantiesiems egzaminą drebėti pradeda dažniausiai prieš egzaminą arba pačioje jo pradžioje.
Ką daryti?
• Jei dar nė neprasidėjus egzaminui jaučiate, kad pradeda drebėti koja, galite atlikti šiuos pratimus: paspaudinėti kairės kojos sąnarį, pamasažuoti blauzdos raumenį.
• Jei jums koja yra drebėjusi ir anksčiau, jei žinote ar nerimaujate, kad taip gali nutikti ir vėl, koją galite pasimasažuoti ir prieš egzaminą.
• Jei koja dreba jau prasidėjus egzaminui, pirmiausia pabandykite nusiraminti – ramiai pakvėpuokite, o koją švelniai pamasažuoti galėsite atsiradus tinkamai progai, pavyzdžiui, įsijungus raudonam šviesoforo signalui.
„Neišgirdau, ką pasakė egzaminuotojas!?”
Laikantieji egzaminą šią būseną dar kitaip galėtų performuluoti ir taip – neišgirdau ar nesupratau, ką man sakė egzaminuotojas.
Ką daryti?
• Jei egzamino metu neišgirdote, ką jums sakė egzaminuotojas arba nesate tikras (-a), ar išgirdote teisingai – visada perklauskite, paprašykite patikslinti. Egzaminuotojas jums tikrai pakartos užduotį arba ją patikslins kitais žodžiais.
• Jei vis tiek nepavyko suprasti prašymo, svarbiausia yra vairuoti saugiai, laikantis kelių eismo taisyklių. Gali būti, kad egzaminuotojas analogišką užduotį paprašys atlikti kitoje kelio atkarpoje ar sankryžoje.
„O, ne! „Nugrybavau” ir nuvažiavau ne ten...”
Egzamino metu pasitaiko ir tokių situacijų, kai būsimieji vairuotojai ima... ir nuvažiuoja ne ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija.
Ką daryti?
• Jei nepavyko pasukti ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija, labai jaudintis dėl to nereikėtų – svarbiausia yra laikytis kelių eismo taisyklių, važiuoti ta kryptimi ir ta eismo juosta, kuria yra leidžiama toje kelio atkarpoje. Navigacija perskaičiuos ir pateiks kitą maršrutą į pasirinktą tašką, o egzaminuotojas numatys kitą vietą, kurioje paprašys iš naujo atlikti tą patį pratimą.
• Atminkite, egzaminuotojas yra tam, kad jums padėtų. Nusukimas ne į tą kelią nėra esminė klaida, jei vairuojate atsakingai ir saugiai.
„Vėjas sutaršė plaukus – nieko nematau!”
Jei už automobilio vairo laikyti egzamino sėdote palaidais plaukais, o automobilio langas yra atviras, labai tikėtina kad vėjo gūsis anksčiau ar vėliau ištaršys jums plaukus.
Ką daryti?
Baugu pakelti ranką nuo vairo ir nusibraukti ant veido užkritusius plaukus? Atminkite, plaukus pakoreguoti ne tik galima, bet ir primygtinai rekomenduojama, kad niekas netrukdytų geram regėjimui vairavimo metu. Na, o dar geriau, jeigu juos tiesiog susirištumėte ar susisegtumėte, kad egzamino metu jie netrukdytų.
Daugiau egzaminuotojo Tautvydo patarimų rasite „Regitros“ Instagram paskyroje čia.
