Apie eismo įvykius geležinkelių pervažose galima išgirsti ne taip jau ir retai. Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus rajone visiškai girta vairuotoja įvažiavo į reguliuojamą pervažą ir susidūrė su traukiniu. Laimė, aukų išvengti pavyko.
Visai neseniai Tauragėje vairuotojas nespėjo pervažiuoti sankryžos ir į jo automobilį trenkėsi traukinys. Dar vienas automobilis su traukiniu susidūrė Kaišiadorių rajone.
Tačiau ar vairuotojai bent įsivaizduoja kokia yra traukinio masė ir jo stabdymo kelias?
„Įsivaizduokime, kad skardinė gėrimo yra automobilis, o automobilis yra traukinys – tokia yra proporcija tarp traukinio ir automobilio susidūrimo metu. Todėl tokio skirtingų masių susidūrimo metu, mes galime tik įsivaizduoti, kas gali likti iš automobilio, nekalbant apie jame esančius žmones“, – palygina AB „Lietuvos Geležinkeliai“ Prevencijos departamento direktorius Rolandas Šlepetys.
Pilnam sąstatui važiuojant įprastu greičiu, jo stabdymo kelias gali būti nuo 500 metrų iki vieno kilometro.
Pervertinti savo galimybių vairuotojai ir pėstieji neturėtų ir dėl to, kad dažniausiai sunku tinkamai įvertinti, kokiu greičiu atvažiuoja traukinys. R. Šlepetys sako, kad traukinys turi tokį efektą, kad žiūrint į jį iš priekio atrodo, jog jis atvažiuoja nedideliu greičiu, tačiau iš tikrųjų greitis būna daug didesnis.
Vairuotojai ignoruoja KET
Kelių eismo taisyklės (KET) skelbia, kad į pervažą draudžiama įvažiuoti degant raudonam šviesoforo signalui, važiuoti kai nuleistas užtvaras arba leistis dar tik pradeda. Taip pat draudžiama ir apvažiuoti prie pervažos sustojusias transporto priemones ir įvažiuoti į pervažą tuo atveju, jei už pervažos yra kliūtis, kuri vairuotoją priverstų sustoti pervažoje. Žinoma, visada privaloma sustoti prieš „Stop“ ženklą, kai jis stovi prieš pervažą.
„Už šių taisyklių nesilaikymą yra numatyta nuobauda nuo 180 iki 280 eurų. Pabrėžtina, kad šiam pažeidimui yra numatytas būtinas teisės vairuoti atėmimas nuo dviejų iki šešių mėnesių“, – primena Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Greta Sakaliūnienė.
Pašnekovė sako, kad vairuotojai žino sankcijas, tačiau paprasčiausia ignoruoja KET ir geležinkelių pervažose elgiasi per daug lengvabūdiškai, tikėdamiesi, jog už tokį nusižengimą jie nebus nubausti.
Kartu su policijos pareigūnais į reidą, kurio metu buvo stebimas vairuotojų elgesys geležinkelio pervažoje Vievyje, LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kūrybinė grupė užfiksavo visą aibę pažeidėjų.
Per dvi valandas vairuotojai vienas po kito važiavo per pervažą, nesustoję prie „Stop“ ženklo, o vienas pasielgė ypač įžūliai ir pervažą kirto degant raudonam šviesoforo signalui. Iš viso per dvi valandas užfiksuota 20 atvejų, kai buvo pažeistos KET, važiuojant per geležinkelio pervažą.
„Dažniausiai vairuotojai ginčija, kad padarė nusižengimą. Jie teigia, kad tai nėra grubus KET pažeidimas, nedegė raudonas šviesoforo signalas ar kad sustojimas nėra būtinas“, – pasakoja G. Sakaliūnienė.
Štai viena pažeidimą padariusi vairuotoja teigė, kad per dvidešimt metų, kiek ji vairuoja automobilį, tai apskritai pirmas jos nusižengimas ir dėl visko kaltino išsiblaškymą. Su pažeidimu ji sutiko, tačiau mano, kad sankcijos už neleistiną pervažos kirtimą – per griežtos.
Pervaža rekordininkė
Viena intensyviausių pervažų Lietuvoje yra Lentvaryje. Kartais ją kirsti norintys vairuotojai priversti laukti ir visą valandą, o eilės būna ir kilometro ilgio.
„Miestas nuo seno yra padalintas į dvi dalis, ir tai yra tikra vargo vakarienė“, – teigia Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas.
Ši pervaža yra ne tik vairuotojų kantrybės išbandymas, tačiau ir viena pavojingiausių visoje Lietuvoje. V. Rukšėnas patvirtina, kad čia yra žuvęs ne vienas žmogus. Kad ji pavojinga pripažįsta ir R. Šlepetys.
„Ši pervaža yra labai intensyvi, ją kerta daug žmonių ir pagal tikimybių teoriją skaičiuojame, kad iš šimto žmonių atsiras bent vienas, kuris ją kirs neleistinu būdu.
Yra numatytas šios pervažos rekonstrukcijos projektas. Bus įrengtas tunelis tiek pėstiesiems, tiek ir automobiliams, todėl manau, kad saugumo atžvilgiu problemos Lentvario pervažoje išsispręs“, – pasakoja R. Šlepetys.
Pašnekovas teigia, kad tunelis turėtų atsirasti iki 2022-ųjų, nes šiemet bus skelbiamas projektavimo konkursas, o kitais metais konkurso būdu bus ieškomas statytojas, todėl Lentvario gyventojams ir miesto svečiams dar teks palaukti.
