Kodėl užsiveda senas „Mercedes Benz“
Lietuvių automobilių parkas jaunėja, tačiau gatvėse vis dar sutinkame ir nemažą kiekį senesnių, maždaug dešimties–penkiolikos metų automobilių. Šie automobiliai, nors ir pigesni, tačiau reikalauja intensyvesnės priežiūros ir paruošimo šaltajam metų sezonui.
Štai kolega Vytenis, vairuojantis 1990 m. „Mercedes Benz“, prieš žiemą pasikeitė akumuliatorių bateriją, remontavo generatorių, pakeitė kaitinimo žvakes. Jam šios žiemos speigas nebaisus – senas dyzelis užsiveda „kaip bitė“. Be to, Vytenis nuolat rūpinasi ir saugumu, netaupo nei žieminėms padangoms, nei automobilio patikrai. Jis prisimena, kad prieš tai turėto „Peugeot 206“ patikrai ir priežiūrai per mėnesį išleisdavo vidutiniškai 100 Eur.
Tačiau Vytenis – išimtis. Dauguma tokių automobilių savininkų ir vairuotojų, išgirdę bauginančias prognozes apie artėjantį šaltuką, kas rytą kalba poterius – su baime keliauja prie savo transporto priemonių, nes žino, kad jos gali ir neužsivesti. Saugumas lieka antroje vietoje. Svarbiausia – pajudėti iš vietos.
Nors neužsivedančių automobilių kiemuose lieka kiekvieną žiemą, vairuotojai išvadų nedaro – istorija kartojasi ir šiais metais. Ką jau čia slėpti – paspaudus 20 laipsnių šalčiui, neužsivedė ir senutėlis šių eilučių autoriaus BMW.
Pagalbos laukti – nuo valandos iki trijų
Mano automobilis – dyzelinis 2002 metų gamybos, dažnai gatvėse sutinkamas 3 klasės BMW. Prastovėjęs kieme dvi dienas, net nemanė užsivesti. Panašioje situacijoje pastarosiomis dienomis atsidūrė ne vienas vairuotojas. O kam ryte patinka papildomos problemos? Žiemos metu sostinėje jau ir taip padidėja spūstys, pasiruošimo kelionei laikas išauga dėl apledėjusių stiklų ar apsnigtų automobilių, o dar neužsivedantis automobilis skubant į svarbų susitikimą?
Atlikome eksperimentą, kurio metu norėjome patys įsitikinti, kiek laiko reikės laukti gelbėjimo tarnybos darbuotojų, galinčių užkurti neužsivedantį automobilį.
Paskambinę į draudimo bendrovės pagalbos centrą išgirdome įdomią informaciją – dėl didelių šalčių ir daugybės iškvietimų pagalbos laukti gali tekti nuo valandos iki trijų. Mūsų laimei, geltonas pagalbos automobilis atvyko mažiau nei per valandą, o nuo skambučio į pagalbos centrą praėjus valandai ir dešimčiai minučių kieme jau šilo užkurtas dyzelinio BMW variklis.
Pasidomėję daugiau sužinojome, kad šią paslaugą siūlo ir nemažai mažų įmonių. Tokios paslaugos kainos yra labai individualios, priklausančios nuo atstumo iki neužsivedančio automobilio, jo markės ir kitų gedimų, tačiau vidutinė tokios „greitosios pagalbos“ kaina dažniausiai siekia maždaug 15 Eur.
TAIP PAT SKAITYKITE: Šaltukas sugrįžta: kaip užvesti automobilį, jeigu neturite laidų?
Pakalbinome ir gelbėtoją – techninės pagalbos įmonės darbuotoją Miroslavą. Jis teigė, kad vairuotojai neinvestuoja į savo automobilių paruošimą šalčiams:
– Kasmet kartojasi labai panaši situacija. Dažniausia problema – nusidėvėję pakaitinimo elementai (kitaip dar vadinamos žvakės, arba pasenęs akumuliatorius). Paspaudus šaltukui, sukamės nuo ryto iki vakaro, užkūrinėjame dažniausiai dyzelinu varomus automobilius, o reaguoti stengiamės kiek įmanoma greičiau. Tačiau labai matosi, kad šiemet žmonės per anksti patikėjo, kad žiema bus švelni, ir neparuošė savo automobilių šalčiams. Arba per anksti atsipalaidavo.
Kelios svarbiausios priežastys, dėl kurių ryte neužsiveda automobilis
1. Žiema automobilio akumuliatoriui yra ekstremalių išbandymų metas. Jeigu jis nebenaujas, gali būti, kad dalis elektrolito jau išgaravę, akumuliatoriaus galios nebeužtenka užvesti variklį. Tuomet reikėtų keisti akumuliatorių.
2. Paliktas apšvietimas automobilio salone arba neišjungtos artimosios šviesos. Žiemą, kai anksti temsta, nesunku pastebėti, kad pamiršote išjungti šviesas arba šviestuką salone. Tačiau dabar, kai temsta vėliau, užmaršiems vairuotojams tokių bėdų pasitaiko dažniau.
3. Avariniai žibintai taip pat nusodina automobilio akumuliatorių. Jeigu kelioms valandoms palikote „mirksintį“ automobilį, tai gali būti priežastis, dėl kurios jis neužsiveda. Beje, automobilio akumuliatorių gali išsekinti ir itin jautri signalizacija, reaguojanti į bet kokį judėjimą šalimais. Signalizacija taip pat naudoja elektros energiją.
4. Priežastis gali būti ir ne akumuliatorius. Žiemą dėl drėgmės ir druskų elektros instaliacija gali būti pažeista korozijos. Dėl to gali sumažėti kontaktų patikimumas. Bloga starterio jungtis, pažeistas paskirstytojo sandarumas ir jame susikaupusi drėgmė gali lemti, kad automobilis neužsiveda.
Servisuose mažiau klientų
Vilniaus „Stop servis“ dirbtuvių atstovas, paklaustas apie klientų skaičių šaltuoju metų laiku, atsakė, kad klientų mažėja:
– Panašu, kad vairuotojai tobulėja ir patys išmoksta greitai diagnozuoti tradicinius šalčio sukeltus gedimus ir juos susitvarkyti. Pačiam nusipirkti ir pasikeisti automobilio akumuliatorių nebėra priežastis jį vežti į servisą. Kita įdomesnė mažėjančio mūsų klientų kiekio priežastis – automobiliai paliekami stovėti, kol pasitaisys orai. Pats kiemuose mačiau ne vieną po storu sniego sluoksniu paliktą automobilį, kurio savininkas, panašu, kad laukia natūralaus automobilio atsigavimo.
Laimingiausi bus ir problemų neturės tie, kurie prižiūri savo automobilį ir paruošia jį kiekvienam metų sezonui – patikrina akumuliatoriaus įkrovą, pakaitinimo elementų būklę arba savo automobilį laiko šiltame garaže. Kiti sėkmingai naudojasi viešuoju transportu ar automobilių dalijimosi paslauga, palikę savo automobilius miegoti žiemos miegu.
