Kampanijos tikslas – šviesti apie saugumo keliuose svarbą
Saugaus eismo kampanija viešai žurnalistams pristatyta trečiadienį, Lukiškių kalėjimo vidiniame kieme.
Renginio metu AB „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pabrėžė, jog kasmet valstybinės reikšmės keliuose diegiama vis daugiau saugaus eismo inžinerinių priemonių: remontuojami tiltai, modernizuojami pavojingiausi keliai, įrengiamos pėsčiųjų perėjos ir greičio mažinimo kalneliai, statomi greičio matavimo prietaisai.
Vis dėlto, kad ir kiek būtų gerinami keliai, eismo įvykių juose nemažėja. Statistika rodo, jog dėl netinkamos infrastruktūros kyla tik maža dalis nelaimingų atsitikimų. Tuo tarpu net 96 proc. jų įvyksta dėl pačių eismo dalyvių neatsakingo elgesio.
Kaip vieną esminių eismo dalyvių įpročių, keliančių pavojų, M.Švaikauskas įvardijo leistino maksimalaus važiavimo greičio viršijimą. Anot 2024 m. pradžioje „Via Lietuva“ iniciatyva atlikto gyventojų elgsenos tyrimo, net 88 proc., arba 9 iš 10, vairuotojų keliuose yra linkę viršyti greitį, o 9 proc. jų greitį keliuose viršija labai dažnai.
Atsižvelgiant į šiuos skaičius ir bendrą eismo įvykių dažnį, pasak „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus, neužtenka tik gerinti kelių kokybę – reikia ir intensyviau šviesti eismo dalyvius, kaip svarbu yra keliuose elgtis saugiai. To ir bus siekiama kampanija „Saugi kelionė – bendras tikslas“.
„Vienintelis būdas, kaip sumažinti tuos 96 proc. įvykių, kilusių dėl netinkamo vairuotojų elgesio keliuose, yra edukuotis, edukuoti vieni kitus, kalbėti apie tai, rodyti skaudžias pasekmes, kurias matome kasdien. Kviečiu visus, kad „Saugi kelionė – bendras tikslas“ netaptų tik šūkiu – kad tai taptų pareiga kiekvienam iš mūsų.
Visi esame eismo dalyviai, kiekvienas turime tam tikras pareigas. Privalome išsiugdyti tam tikrus įgūdžius ir galvoti ne tik apie savo saugumą, bet ir galimas savo elgesio pasekmes kitiems“, – sakė M.Švaikauskas.
Dėl traumos teko atsisakyti svajonių karjeros
Kampanijos „Saugi kelionė – bendras tikslas“ pristatyme skaudžiomis patirtimis, radikaliai pakeitusiomis gyvenimą, dalijosi ir du dėl greičio viršijimo keliuose nukentėję vyrai – Karolis ir Algimantas. Jų istorijos, perpintos tikrais prisiminimais, buvo vizualiai atvaizduotos virtualioje realybėje.
Pirmajam kampanijos herojui – Karoliui – gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė prieš 4 metus. Atlikęs karo tarnybą, vieną dieną jis susitarė smagiai pasivažinėti su kitais motociklininkais. Su vienu iš jų vyras ėmė kelyje lenktyniauti. Tuo metu asfaltas buvo šlapias. Šis faktorius, kartu su didžiuliu greičiu, ir lėmė, jog Karolis prarado motociklo kontrolę – pradėjo slysti ir nuvažiavo nuo kelio.
„Po smūgio nelabai ką supratau, man maišėsi dangus su žeme. Motociklo dalys kažkur išsibarstė. Pirma mintis buvo: gerai, aš esu sąmoningas. Pajutau didžiulį skausmą. Iš pradžių dar nesupratau, kokie rimti yra sužeidimai. Tik mačiau, kad lūžo kairė koja ir skaudėjo dešinę koją – tarsi buvo nutirpusi pėda.
Atėjo kitas motociklininkas, pradėjau jo klausinėti: „Deivydai, o kur mano koja?“ Nes žiūrėjau į tą pėdą ir jos nemačiau. Paklausiau antrą kartą. Jis buvo labai perbalęs ir nenorėjo atsakyti. Paklausiau trečią kartą ir jis pasakė: „Prie stulpo“. Tada supratau – iš tiesų kojos nėra“, – atviravo Karolis.
Nuo šio skaudaus įvykio per gyvenimą vyras žygiuoja su kojos protezu. Karolis pripažino – dėl tokių kardinalių pokyčių teko daug ką paaukoti.
„Žaizdos užgijo, tačiau pasekmės liko. Nors gyvenu pilnavertį gyvenimą, ko labiausiai gaila po šio įvykio – kad teko atsisakyti karininko karjeros. Planavau dirbti ten iki pat pensijos“, – teigė istorijos herojus.
Būklė buvo tokia sunki, jog net nebuvo galima operuoti
Tuo tarpu Algimantas po skaudžios avarijos atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje. Prieš daugelį metų su pažįstamų kompanija jis karštą vasaros vakarą gaivinosi alkoholiu. Nusprendę nuvažiuoti į gretimą gyvenvietę, jie apsvaigę sėdo prie automobilio vairo. Iš pradžių vairavo pats Algimantas, vėliau, kuomet pasijautė per daug apsnūdęs, jis persėdo į keleivio sėdynę.
Automobilyje garsiai skambėjo muzika, saugos diržai vyrams buvo nė motais. Didžiuliu greičiu lėkdamas per tamsą, vairuotojas nepastebėjo priešais buvusio posūkio. Transporto priemonė vertėsi ant stogo, o labiausiai nukentėjo ta dalis, kur sėdėjo būtent Algimantas. Jo bendrakeleiviai apsiėjo su lengvesniais sužeidimais, o pačiam istorijos herojui jie buvo itin sunkūs.
„Mano pasekmė – trauma – susidėjo iš kelių faktorių: greičio, alkoholio ir, skaudžiausia, pažįstamų sprendimo po avarijos tiesiog neiškviesti medikų. Jie mane visą naktį dar pravežiojo, praslapstė automobilyje, gal tikėjosi, kad atsigausiu.
Tik paryčiais bičiuliai pamatė, kad neatsigaunu, jau buvau beveik be gyvybės požymių. Tada jie nusprendė nuvežti mane į greitąją ir pasakė, kad mane tokį neva rado. Gydytojų teigimu, tai buvo esminis momentas. Šiaip aš turėjau net neišgyventi – taip sakė gydytojai. Jie net negalėjo manęs operuoti“, – pasakojo Algimantas, dabar prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio.
Kartu su Karoliu dalindamasis savo skaudžia patirtimi, vyras sakė labiausiai norintis įkvėpti žmones keliuose būti atsakingesniems ir greičio neiškeisti į gyvenimo kokybę ar net gyvybę.
„Pažvelkite į mane ir suprasite, kad tos kelios minutės, tas kažkoks neapgalvotas manevras gali baigtis taip. Tai viena klaida, kurios dažniausiai atstatyti atgal negalima“, – eismo dalyviams siunčia žinutę Algimantas.
