Chuliganiškas važinėjimas, lenktyniavimas gatvėse atspindi tam tikro mentaliteto vairuotojų požiūrį į kitus, taip pat – visuomenės išprusimo lygį“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Logistikos ir transporto vadybos katedros profesorius dr. Darius Bazaras.
Visi kaltina vieni kitus?
Pasak profesoriaus, vairuotojams svarbu stebėti, ne tik kas vyksta gatvėje, bet ir laiku pastebėti, kas netrukus įvyks, artėja pėsčiasis ar dviratininkas, kad galėtų prognozuoti ir teisingai pasirinkti veiksmus.
Be abejo, labiausiai turėtume saugoti pažeidžiamiausius: senyvus, sunkiai vaikštančius žmones, judančius neįgaliojo vežimėlyje ar tėvus su mažais vaikais.
Kita vertus, vairuotojai pastariesiems taip pat negaili priekaištų: kad tėtis ar mama stumia vežimėlį dviračių taku ir kalba telefonu, o už ilgiausio pavadėlio vedamas šuo laksto, kur nori.
Pėstieji linksniuojami, kad bet kur eina per gatvę, net nepaisydami raudono šviesoforo signalo. Užmiesčio keliuose tikru iššūkiu tampa vairuotojų nervų netausojantys ir savo gyvybės nesaugantys pėstieji ir važiuojantieji dviračiais be atšvaitų ar šviesą atspindinčių liemenių.
Piktų replikų sulaukiantys nekultūringi dviratininkai ir paspirtukininkai atšauna pėstiesiems, kad jie patys „geri“: vaikštinėja blokuodami dviračių takus, tarsi būtų vieninteliai eismo dalyviai. Jeigu eina per ausines klausydami muzikos – skambink neskambinęs skambučiu, kad artėji: negirdi.
Bandė išvengti smūgio – susižalojo
Kaip 15min dalijosi dviračių take abi rankas susilaužęs vilnietis, jam teko staigiai stabdyti bandant išvengti smūgio staiga kelią kirtusiems pėstiesiems.
Bandydamas išvengti susidūrimo, vyras vertėsi per dviratį ir stipriai nukentėjo pats.
Kartais reikia tiek nedaug – pasižiūrėti į kelią, pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus žmones.
„Kartais reikia tiek nedaug – pasižiūrėti į kelią, pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus žmones. Nelaimės kelyje padėtų išvengti paprasčiausias bendravimas, akių kontaktas. Dviračių takas skirtas dviratininkams, todėl, jei kerti jį, bent pasižiūrėk“, – komentavo nukentėjęs vilnietis.
Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Paulius Bakučio, situacijos, kai pėstieji kelia pavojų dviratininkams, – gana retos, nebent pėstieji vaikšto dviračių takais.
Kaip sako patys žmonės, ten kelio danga patogesnė, takai platesni. Tačiau net ir tokiu atveju galima būtų išvengti skaudžių nelaimių, jeigu vieni į kitus labiau atsižvelgtume.
Užuot mažinę greitį – signalizuoja
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentui Eduardui Kriščiūnui nėra malonu vaikščioti šaligatviais, kur bet kada gali būti partrenktas arba turi greitai apsispręsti, iš kurios pusės atlekiantį paspirtukininką turėsi praleisti pirmą.
„Užuot sumažinę greitį, kai kurie dviratininkai perspėja pėsčiuosius skambučiu, jog tie duotų kelią, nors patys yra svečiai, o ne šeimininkai pėsčiųjų teritorijoje. Toks jų elgesys yra nekultūringas“, – įsitikinęs pėsčiųjų atstovas.
Kai kurie dviratininkai perspėja pėsčiuosius skambučiu, jog tie duotų kelią, nors patys yra svečiai, o ne šeimininkai pėsčiųjų teritorijoje.
Abi pusės turi būti dėmesingesnės
Pėsčiųjų asociacijos interneto puslapyje cituojamo pedagogo Tomo Rinkevičiaus nuomone, abi pusės turi būti dėmesingesnės.
Čia pateikiami ne tik eismo įvykiai ir aplinkybės, kuriomis nukenčia pėstieji, bet ir skaudi statistika, kiek pėsčiųjų kasmet netenkame vien pėsčiųjų perėjose: per šiuos metus jau žuvo 10, sužeista 315, pernai žuvo 13, sužeista: 289, užpernai žuvo 12, sužeista 396 pėstieji.
Kaip nuolat primenama saugaus eismo užsiėmimuose, pėstieji yra pažeidžiamesni už transporto priemonių vairuotojus ir tai visada reikia turėti omenyje. Kita vertus, jie irgi turi saugotis ir nepažeidinėti eismo taisyklių.
Kaip pabrėžia prof. D.Bazaras visi turime įsiklausyti vieni į kitus, tačiau tam trukdo ne tik kultūros stygius, bet ir stresas.
„Reikia mokytis jį valdyti, mažinti savo gyvenime streso, kuris provokuos priimti neracionalius sprendimus: didinti greitį, neatsižvelgti į kitus eismo dalyvius, bandyti prašokti sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, nepastebėti, nepraleisti pėsčiųjų, įveikti atstumą per nerealų laiką, bėgti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui ir pan.
Tokios elgsenos nulemtų įvykių pasekmės būna liūdnos, tad reikia savitvardos ir pastangų matyti ir girdėti vieniems kitus kelyje, taip išvengiant nelaimių“, – apibendrino profesorius.
Saugaus eismo skiltis „Kieno pirmumas?“ rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
