Saugų greitį nustato ne tik kelio ženklai: kas lemia ribą, kai automobilis važiuoja ne ten, kur nori vairuotojas

Viena iš daugelio avaringumo Lietuvoje priežasčių yra saugaus greičio viršijimas. Ne maksimalaus leistino, o saugaus. Ar įmanoma viršyti saugų greitį, jei neviršijate nurodyto kelio ženkluose? Ką daryti, jei vingiuotame kelyje automobilis ima nebeklausyti vairuotojo?
Konteinerius kliudęs vairuotojas toli nenuvažiavo – liko griovyje
Konteinerius kliudęs vairuotojas toli nenuvažiavo – liko griovyje / Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato nuotr.

Lietuvos ralio čempionas Giedrus Notkus pastebi, kad kiekvieną vasarą padaugėja kelionių automobiliais. Žmonės, prisikrovę pilnus automobilius mantos, prisikabinę dviračius, keliauja ne tik greitkeliais ir automagistralėmis, bet ir regioniniais keliais, kurių reljefas – gerokai sudėtingesnis.

Persijungia į vasaros režimą, važiuoja greičiau

„Automagistralėje padidėjus leistinam greičiui, vairuotojai tarsi persijungia į vasaros režimą. Daugelis juk galvoja: jei ženklai leidžia, vadinasi, saugu. Norime, kad už mus pagalvotų kas nors kitas ir nustatytų, kur yra ribos. Bet situaciją pirmiausia turi įvertinti pats vairuotojas, nes keturių ar daugiau asmenų ekipažas, atostogų manta gali sverti papildomai pusę tonos. Toks svoris automobiliui nepadeda stabdyti ar išlikti stabiliam posūkyje“, – pastebi Giedrius Notkus.

Edgaro Buiko nuotr./Giedrius Notkus
Edgaro Buiko nuotr./Giedrius Notkus

Automobilių sporto meistras atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju pasikeičia ir automobilio svorio centras. Tai ypač pavojinga važiuojant vingiuotais rajono keliukais, o tuo labiau žvyrkeliais. Tad kelio ženkluose nurodytas greitis yra tik vienas iš daugelio faktorių, padedančių teisingai pasirinkti, bet vairuotojas privalo įvertinti ir kitus.

Daugeliu atvejų saugus greitis gali būti mažesnis nei maksimalus leistinas greitis.

„Daugeliu atvejų saugus greitis gali būti mažesnis nei maksimalus leistinas greitis, nes vairuotojas privalo įvertinti daugybę išorinių faktorių, turinčių įtakos eismo saugumui“, – apibendrina ralio meistras.

Kaip vairuotojai renkasi greitį

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis sako, kad vairuotojų pasirinktas važiavimo greitis priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia nuo jų sąmoningumo.

Pasak specialisto, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams. Todėl, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos ar nenumatomos kliūties.

Nuo pasirinkto saugaus važiavimo greičio priklauso eismo įvykių skaičius, jų padariniai.

Vairuotojai turi turėti laiko atsargą sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Nuo pasirinkto saugaus važiavimo greičio priklauso eismo įvykių skaičius, jų padariniai. Todėl vairuotojas privalo būti atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, bet ir kitų, eismo aplinkoje esančių, eismo dalyvių saugumą.

„Kai kurie vairuotojai klaidingai mano, kad važiavimo greitis neturi rimtų pasekmių. Gana dažnai galima išgirsti vairuotojų nuomonę, kad „mano automobilis šiuolaikiškas, saugus, turi daug pranašumų prieš kitus automobilius. Tokia psichologija: ieško savo elgesį pateisinančių argumentų, kurie neva leidžia važiuoti greičiau“, – pastebi Vidmantas Pumputis.

Luko Balandžio / 15min nuotr.Vidmantas Pumputis
Luko Balandžio / 15min nuotr.Vidmantas Pumputis

Avarijų dėl viršyto saugaus greičio daugėja

Susisiekimo ministerijos ekspertas atkreipia dėmesį, kad pernai išaugo eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius. Anot jo, dažniausiai pasitaikanti tragiškų įvykių priežastis – nesaugus važiavimo greitis arba leistino greičio viršijimas. 2018-aisiais šis skaičius siekė 25, pernai – 35 proc.

Apibendrindamas praėjusių metų avaringumo analizę pašnekovas išskiria 3 esmines problemas. Pirmoje vietoje – greičio viršijimas. Kitos – pėsčiųjų drausmė ir, nors situacija gerėja, atvejai, kai perėjose nepraleidžiami pėstieji.

Kelio dangos ir trajektorijos svarba

V.Pumputis pastebi, kad daugiausia problemų kyla, kai kelyje susidaro pavojinga situacija ir vairuotojas priverstas staigiai stabdyti, manevruoti. Būtent tokiomis aplinkybėmis lemiamos įtakos turi važiavimo greitis. Ypač pavojingas saugaus greičio viršijimas yra kelio vingyje.

Patyrę vairuotojai žino, kad tokioje vietoje, kai kelio danga yra slidi arba šlapia, staigiai stabdyti negalima, nes automobilis paprasčiausiai tiesia kreive nuvažiuoja tolyn. Tokiomis aplinkybėmis kasmet žūsta ne vienas vairuotojas.

Mokymai ant šlapios kelio dangos padeda suprasti fizikos dėsnius

Tam, kad vairuotojai geriau suprastų šias tiesas, pvz., Austrijoje vairuotojų mokymas vyksta ir ant slidžios dangos nedideliu 25–40 km/val. greičiu. Tokių mokymų tikslas – praktiškai išaiškinti vairuotojui apie automobilio valdymo ypatumus bei greičio poveikį transporto priemonės valdymui.

Vairuotojui paaiškinama, kur slypi pavojai valdant automobilį. Šių mokymų metu vairuotojams įskiepijamas instinktas, kad prieš posūkį reikia sulėtinti greitį, kad posūkyje negalima staigiai stabdyti, antraip automobilis nuslys nuo kelio. Kai kelio danga slidi, net ir nedidelis greičio viršijimas turi lemiamų pasekmių automobilio valdomumui.

Akivaizdžiomis priemonėmis (pvz., pasitelkus skirtingą dangą) vairuotojams išaiškinama, kad, norint išvengti eismo įvykio, būtina nesivelti į pavojingas situacijas.

Jei sumėtė automobilį

Lietuvos ralio čempionas Giedrius Notkus dalijasi esminiais patarimais, kaip nepakliūti į tokias nemalonias situacijas, kurios gali baigtis nelaime.

Stabdymo kelias važiuojant smarkiai pakrautu automobiliu ar šlapia danga gali pailgėti iki trečdalio.

„Stabdymo kelias važiuojant smarkiai pakrautu automobiliu ar šlapia danga gali pailgėti iki trečdalio. Taigi vairuotojas turi įvertinti savo galimybes, neperspausti, išlikti budrus.

Juk ne vienas kelyje, dabar daug keliautojų išvažiavo atostogauti. Bet, jeigu jau taip atsitiko, kad automobilį sumėtė, reikia stengtis nedaryti staigių judesių, o vairą laikyti norima važiuoti kryptimi arba šiek tiek pasukus į slydimo pusę. Svarbiausia, kai automobilis ima tiesintis, tolygiai tiesinti ir vairą, kad nesigautu švytuoklės efektas ir nereikėtų automobilio gaudyti nuo vieno krašto iki kito“, – teigia pašnekovas.

Patekus į tokią situaciją, G.Notkus pataria akceleratorių spausti nesmarkiai, smarkiai nekeliant variklio sūkių, kad automobilis būtų lengvai tempiamas į priekį (priekinių varančiųjų atveju).

G.Notkus pritaria V.Pumpučiui, kad pirmiausia tokius pratimus reiktų išbandyti ne kelyje, o specialiose mokymo aikštelėse, autodromuose, kuriuose įrengtos slydimą imituojančios sistemos.

Skirtumas tarp leistino ir saugaus greičio

V.Pumputis atkreipia dėmesį, kad skirtumas tarp maksimalaus leistino ir saugaus greičio apibrėžiamas jau Kelių eismo taisyklėse. KET numatytas reikalavimas, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Tačiau pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą tam, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.


Brangink gyvybę. Keliauk saugiai

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis