Teisingas yra pirmas variantas. Kaip komentavo „Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos vadovė Rasa Norkienė, „visos transporto priemonės (troleibusai ir autobusai) turi „Regitros“ išduotus registracijos liudijimus, kuriuose atsižvelgiant į gamintojo nuorodas, yra pažymima, kiek sėdimų ir stovimų vietų yra konkrečioje transporto priemonėje.“
Lietuvos miestų autobusų parkai savo parkuose turi įvairių rūšių transporto priemonių, kuriose sėdimų ir stovimų vietų skaičių lemia daug kriterijų: ašių skaičius, variklio, kėbulo specifikacijos ir t.t.
Pats didžiausias Lietuvoje esantis autobusas yra Kaune. Keturias ratų ašis turintis autobusas gali vežti 160 keleivių, jame yra 48 sėdimos vietos. 2015-ųjų pradžioje Kauno savivaldybė įsigijo keturis tokius autobusus, kurių vieno ilgis – beveik 25 metrai.
Jeigu keleivių transporto priemonėje yra per daug, baudos niekam iš esmės negresia – policija tikrai nestabdys autobuso ir nepradės skaičiuoti, kiek keleivių sėdi, o kiek – stovi. Tačiau įvykus eismo įvykiui, galimas kitoks scenarijus.
„Jeigu keleivių transporto priemonėje yra per daug, įvykus eismo įvykiui ir nustačius, kad tai priežastis galimam sužalojimui, atsakomybę prisiimtų vežėjas“, – teigė R.Norkienė.
Praktikoje tai yra nepasitaikantis reiškinys, nes po eismo įvykio nustatyti, kiek tiksliai žmonių važiavo autobusu, yra itin sudėtinga.
Vilniaus policija į paklausimą, ar kada nors tikrina sostinėje važinėjančius autobusus ir troleibusus atrašė, kad miesto viešojo transporto priežiūra – ne jų kompetencija. Tiesa, teisę iškilus būtinumui patikrinti bet kurios transporto priemonės atitikimą techniniams reikalavimams policija turi.
