Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 30 atkurtos valstybės metų Lietuvos keliuose žuvo daugiau kaip 15 tūkst. eismo dalyvių. Tiesa, šis skaičius kasmet vis mažesnis: 1991 m. Lietuvos keliuose žuvo 1173 eismo dalyviai, o 2019 metais –158, šiemet – 135.
Vis dėlto šie skaičiai – ne tik sausa statistika. Už kiekvieno jų yra istorija apie nutrūkusį gyvenimą, netektį, neišsipildžiusias svajones ir viltis, sumišusias su kalte.
Už kiekvieno jų yra istorija apie nutrūkusį gyvenimą, netektį, neišsipildžiusias svajones ir viltis, sumišusias su kalte.
Idėja pasklido iš Jungtinės Karalystės
Pirmą kartą Pasaulinė nukentėjusiųjų keliuose atminimo diena oficialiai paminėta 1993 metais Jungtinės Karalystės pagalbos eismo įvykių aukoms organizacijos „Road Peace“ iniciatyva. Nuo 1995-ųjų prie šios datos minėjimo prisijungė įvairios kitos nukentėjusiuosius keliuose vienijančios nevyriausybinės organizacijos, kurias suvienijo Europos kelių eismo įvykių aukų federacija (angl. European Federation of Road Traffic Victimsm).
2005 metais Jungtinių Tautų (JTO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), siekdamos atkreipti dėmesį į kasdien eismo įvykiuose nukenčiančius žmones, priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į pasaulio šalių vyriausybes prašydami, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiems eismo įvykiuose paminėti.
Nuo 2005-ųjų tą dieną visame pasaulyje vyksta įvairios atminimo akcijos. Lietuvoje jau penkiolika metų rengiama akcija „Neužgesk“. Paprastai trečiąjį lapkričio sekmadienį visuomenė būdavo kviečiama dalyvauti gyvuose renginiuose numatytose vietose visoje Lietuvoje uždegant simbolinę atminimo žvakę.
Šiemet dėl pandemijos akcija vyks tik virtualiai: lapkričio 15-ąją Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) siūlo „uždegti“ virtualią žvakutę – prie įrašų apie Pasaulinės nukentėjusių keliuose atminimo dienos paminėjimą pridėti virtualų „Neužgesk“ akcijos ženkliuką. Parsisiųsti jį galima iš ČIA.
Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai savo profilio nuotraukas taip pat gali pažymėti akcijos logotipu. Socialinio tinklo vartotojas, „Facebook“ profilio rėmelių paieškoje suvedęs žodį „neužgesk“, ras Pasaulinei dienai žuvusiems eismo įvykiuose atminti kelis profilio rėmelius.
Kunigas: „Per daug skubame pamiršti“
Kodėl svarbios tokios atminimo akcijos? Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kunigas Artūras Kazlauskas sako, jog šiandieniniame pasaulyje įprasta skubėti pamiršti negeroves. Taip pat elgiamės ir užklupus skaudžioms nelaimėms, netektims. Todėl tokios akcijos, kaip žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų eismo įvykiuose atminimo diena, yra gera proga sustoti ir prisiminti išėjusius.
„Dabar mes visi skubame, taip pat ir pamiršti tai, kas nutiko blogo. Taip pat vengiame prisiminti mirusiuosius, kartais net girdime, jog nereikėtų eiti į kapus – „palikti mirusiuosius ramybėje“. Kita vertus, krikščionybėje gyvenantys žmonės žino, kad mirusieji neišnyksta – jie gyvena mumyse tiek, kiek yra prisimenami.
Tokios progos (kaip akcija „Neužgesk“ – red. past.) priverčia susimąstyti apie žmogaus gyvenimo trapumą, taip pat primena, kad nelaimės nėra pliki skaičiai. Keliuose nukentėjusių mažėja, vis dėlto įvykių dar yra, tad verta pagalvoti, ką kiekvienas galime padaryti, kaip prisidėti, kad nelaimių mažėtų“, – mintimis pasidalino kunigas.
Bendrystė prisimenant žuvusius eismo įvykiuose suteikia stiprybės aukų artimiesiems.
Jo nuomone, kalbant apie socialines akcijas, svarbus ir bendrystės momentas. Gedėti vienam ir tai daryti jaučiant aplinkinių paramą yra du skirtingi dalykai.
„Pamenu, „Caritas“ kažkuriais metais surengė socialinę akciją, kurioje kalbėjo, kad „geriau gatvėje nei vienatvėje“. Tai labai prasmingi žodžiai, nusakantys esmę. Kai liūdime ne vieni, pasidaliname liūdesį ir jo būna mažiau. Lygiai taip pat ir priešingu atveju: dalindamiesi džiaugsmu jo gauname daugiau“, – sakė pašnekovas, pridūręs, jog bendrystė prisimenant žuvusius eismo įvykiuose suteikia stiprybės aukų artimiesiems ir visiems juos mylėjusiems žmonėms.
Siekiamybė – 0 mirčių
PSO duomenimis, pasaulyje kiekvienais metais eismo įvykiuose žūsta daugiau nei 1 mln. žmonių, 50 mln. sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs. Skaičiuojama, kad per parą netenkama daugiau nei po 3 tūkst. žmonių.
Lietuvoje, palyginus su praėjusių metų sausio–spalio mėn. laikotarpiu, įvyko 2,28 proc. mažiau eismo įvykių (2019 m. – 2632, 2020 m. – 2572), 15 proc. mažėjo žuvusių (2019 m. – 158, 2020 m. – 135) ir 4,8 proc. sužalotų eismo dalyvių (2019 m. – 3125, 2020 m. – 2975). Nors mažėjimo tendencija džiugina, mūsų šalies siekiamybė – įgyvendinti Lietuvos saugaus eismo strategiją „Viziją 0“.
Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, mūsų siekis – kad iki 2050 metų Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis. Šiam tikslui pasiekti telkiamos įvairių šalies institucijų pastangos, vykdoma saugaus eismo švietėjiška veikla, diegiamos eismo saugą užtikrinančios ir eismo įvykių padarinius švelninančios priemonės, rašoma LAKD pranešime.
