Kelias dienas socialiniuose tinkluose plūdo akcijos dalyvių įspūdžiai ir fotografijos, kurias, kaip teigia akcijos organizatorė, Motociklininkė.lt autorė Aldona Juozaitytė, galima verti it uogas ant smilgos. Dalinamės dalyvių emocijomis.
Kliūtys – tik mūsų galvose
MANE VEŽA vyksta visoje Lietuvoje – suskirstomi motociklininkų ir keleivių ekipažai pasivažinėja individualiai įvairiuose miestuose ir kaimeliuose. Kadangi Vilniuje paprastai būna daugiausia dalyvių, čia organizuojamas bendras susitikimas ir pasivažinėjimas. Šiais metais vilniečių grupė rinkosi ypatingoje vietoje – prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros Daukanto aikštėje.
Akciją pasitiko ir jos dalyvius išlydėjo ir Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė. Pasak jos, akcija jai paliko gilų įspūdį ir savo socialiniuose tinkluose Kanclerė rašė: „Tas jausmas, kai gerklėje iš jaudulio jauti gumulą ir oda šiurpsta nuo gerų emocijų. Šiandien iš Prezidentūros Daukanto aikštėje startavo Lietuvos motociklininkų, neregių ir silpnaregių akcija MANE VEŽA, kuri organizuojama jau šeštą kartą. Apie 120 motociklininkų šiandien visoje Lietuvoje veža neregius ir silpnaregius.
Daugiau nei valandą besišnekučiuodama su akcijos dalyviais girdėjau vien geras emocijas, juoką, pasakojimus apie naujus potyrius. Dar ir dar kartą įsitikinau, kad kliūtys visų pirma yra mūsų galvose. Aldona Juozaitytė yra akcijos sumanytoja ir organizatorė. Ji sakė, kad tai didžiausias ir gražiausias jos gyvenimo darbas. Jei jums patinka motociklai ir nepatinka kliūtys, gal taip pat norite tapti šio reiškinio dalimi?“ – retoriškai klausė kanclerė Agila.
Jeigų galėtų – pirmiausia vairuotų motociklą
Nuolatinė akcijos dalyvė keleivė Renata Kievinaitė teigia, kad jai įspūdžiai per šią akciją būna tokie stiprūs, kad ji yra tikra – jeigu galėtų vairuoti, tai pirmiausia įgytų motociklo teises. Keleivė Erika Zvilnė teigia, kad „gali atrodyti, jog čia nieko ypatinga pravežti neregį ar silpnaregį, bet į tuos kilometrus telpa ne tik sėdėjimas ant motociklo, bet ir greičio pojūtis, vėjo intensyvumas, žolės, vandens telkinio, miško kvapai, įvairūs garsai lekiant pro šalį...“ Moteris akcijoje taip pat dalyvauja ne vienerius metus kartu su savo vyru.
Akcijos ambasadorius, dalyvavęs visose MANE VEŽA akcijoje Sigitas Sinkevičius, kadaise pripažino, kad MANE VEŽA praplėtė jo galimybės ribas, kad būtent ši akcija buvo tas akstinas gyventi stipriau, veikliau, spalvingiau. Visos beprotiškos idėjos Sigitui kilo po pirmosios akcijos, vykusios 2017-aisias. Pasak jo, MANE VEŽA ne tik suteikė puikių pojūčių laviną, bet stipriai pakėlė pasitikėjimą savimi: „Pradėjau ne tik svajoti, bet ir planuoti nepatirtas veiklas. Kad ir šuolį nuo kone 39 m aukščio tilto prisirišus virvėmis. Tikrai patiko, todėl tai pakartojau,“ – rimtai šypsosi Sigitas. Vėliau buvo ir sklandymas parasparniu... „Ne tik pabandžiau, bet ir sudominau likimo brolius bei seses sklandyti. Smagu ir linksma buvo girdėti draugo žodžius: jeigu nebūčiau pabandęs važiuoti motociklu, net nebūčiau drįsęs galvoti apie parasparnį, o dabar noriu dar.“
Susiję: Akcija „Mane veža“ neregius įkvepia įgyvendinti svajones
Nuo kvepiančių dažais motociklų iki Merkio gaivos
Po šių metų akcijos Sigitas teigė, kad ir kitą dieną „pirštai jaučia dar dažais kvepiančių Honda Transalp ar Africa Twin begales mygtukų, jungiklių ant vairo, senuko Dniepro į šonus išlindusius cilindrus, ar BMW kardano dangtį ir skylę rate vietoje ašies... O kiek dar kitų modelių, kurių pavadinimuose net painiojuos, bet kontūrus pamenu. Skrodžiamas šiltas vėjas, posūkiai, pagreitėjimai, variklių garsai...
Pievas, miškus, netgi upę Merkį, kai lėkėme Dzūkijos keliais, jaučiau kūnu, klausa, uosle, veido oda, nors ir šalmas apgaubęs mano galvą. Nuostabu buvo girdėti džiaugsmingus draugų, kolegų neregių ir silpnaregių balsus, jausti gerų emocijų energiją ir susidomėjusiais žvilgsniais stebinčius keleivius, bei entuziastingai pasakojančius apie metale gyvenančias arklių galias – motociklininkus. Puiku buvo sutikti jau seniai pažįstamus, susipažinti su naujais.“
Labiau reikia motociklininkams negu keleiviams
Kiekvienoje akcijoje netrūksta įvairių istorijų bei asmenybių. Šįmet prie akcijos vėl prisijungė keliautojas, ilgo nuotolio distancijų motociklininkas Aidas Bubinas.
Jis savo socialiniuose tinkluose rašė: „Aldona, nesustok ir tęsk savo pradėtą darbą. Šios akcijos labiau reikia ne regos negalią turintiems mūsų keleiviams, šios akcijos labiau reikia mums patiems, kad suprastume, koks trapus mūsų gyvenimas, kad sugebėtume džiaugtis mažais dalykais ir kad nepamirštume, kad geri darbai grįžta su kaupu.
Noriu tikėti, kad kitais metais bus dvigubai daugiau motociklininkų ir neliks nei vieno nepavežto norinčio. Tai kur kas prasmingiau, nei sukti eilinį ratuką aplink Vilnių ar važiuoti į Trakus kibinų.“
Šįmet pirmą kartą prie akcijos prisijungęs automobilių ralio čempionas Dominykas Butvilas teigė, kad akcijos metu su keleiviu Ernestu juokavo visą dieną, keisdamiesi istorijomis apie savo gyvenimus, klausydamiesi skirtingų motociklų garsų, užuosdami sudegusio benzino kvapą šalme. „Ernestas šiandien mane išmokė daugelio dalykų, supažindino su savo draugais, kurių, savo nuostabai, sutikome ne vieną. „Senamiestyje orientuotis ne taip sunku, nes šiose gatvėse visur skirtingas grindinys“, paaiškino man kito motociklininko keleivė Glorija, kai ėjome kavos į senamiesčio parduotuvę“.
Niekada apie tai nesusimąsčiau, nes matant gerai, juk nepastebiu paprasčiausių dalykų. Nepasakysiu naujienos, tačiau neregių pastabumas detalėmis ir jautrumas aplinkai tikrai įkvepia. Visa ši diena buvo tokia – pilna įkvėpimo, meilės vienas kitam ir tiesiog džiaugsmo. Šią dieną jaučiuos neregėtai praturtėjęs, linkiu šio jausmo visiems! O su Ernestu sutarėme pasivažinėti vėl ir visai netrukus.“
Vadina stebuklu
„Šiandien mes visi kartu vėl tai sukūrėme. MANE VEŽA vadinu stebuklu. Čia dalinuosi savo gyvenimu, savo aistra su kitais. Čia motociklizmas įgauna dar kitą prasmę. Šįmet buvo šeštas kartas, kai vienas kitam dovanojome gražiausia, ką tik galime įteikti kitam žmogui – savo dėmesį, rūpestį ir draugystę. Ačiū visiems, kurie vežė ir važiavo kartu! Tiesiogine ir perkeltine prasmėmis.“ – Teigia organizatorė Aldona Juozaitytė, tikėdamasi, kad akcija dar gyvuos ilgai ir kiekvienais metais ji ras kas prisideda organizuojant renginį – tiek savo darbu, tiek lėšomis.
Taip pat motociklininkė ypač džiaugiasi, kad po truputį jos vizija pildosi – Lietuvos motociklininkų pasaulyje tai ne tik tampa žinoma akcija, bet net motociklų salonai, tiekėjai visi kartu prisideda prie akcijos be jokių pageidavimų grąžai ar reklamai. „Šįmet atributikos suteikė Kmoto salonas, naujus motociklus vežti keleiviams – Nippon Auto salonas, kuris yra Honda atstovas Lietuvoje, o „Motoday“ jau tradiciškai suteikia šalmus ir kitas apsaugas keleiviams. „Motorider“ salonas, kaip kasmet, rėmė visakeriopai ir yra pagrindinis rėmėjas, net, sakyčiau, tas draugas, kuris kas metus supranta akcijos vertę ir prisideda be klausimų.
Taip pat labai noriu padėkoti savo klasės draugui Audriui iš Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos, kurio pagalbos ir palaikymo dėka akcija ir sugrįžo.“
