Ministerijos pasiūlymai, saugantys pėsčiuosius ir dviratininkus
Kelių eismo taisyklėse (KET) ministerija siūlo nustatyti prievolę vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį.
Taip pat siūloma KET nustatyti, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
Dviratininkų saugai gerinti siūloma KET nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.
Pėsčiųjų atsakomybė: žiūrėkite ne į telefonus
KET numatoma papildyti ir pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugiai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaunas pasirūpino pėsčiaisiais, įnikusiais į telefonus – įrengė šviečiančią juostą
A.Pakėnas: kodėl pėstysis paverčiamas besmegeniu?
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas stebisi, kad dėl šių siūlomų pakeitimų sukilo pėstieji. Neva pakeitimai turi būti nukreipti tik į vairuotojus ir niekaip negalima versti stengtis pačių pėsčiųjų.
„Man tokia pozicija nesuvokiama: kodėl negalima reikalauti iš pėsčiųjų dėmesingumo ne tik įžengiant į gatvę bet ir einant per perėją? Nesuprantu. Manau, kad taip pėsčiųjų šalininkai nuvertina patį žmogų ir verčia jį kažkokiu besmegeniu, nesugebančiu savim pasirūpinti.
Tik blogietis vairuotojas privalo užtikrinti eismo saugumą (pasak tų, kurie nevairuoja). Bet pamirštama, kad tas pats vairuotojas, išlipęs iš automobilio, tampa pėsčiuoju. Ar šis priemonių planas suveiks?Nežinau. Tvirtai esu įsitikinęs, kad ne, jei kontrolė bus tik akcijų tipo: 2-3 kartus per metus nubaus kokį pėstįjį, pora vairuotojų, ir viskas.
Taigi jei nenumatyti resursai didinti eismo kontrolę – statistiniai pokyčiai bus tik priklausomi nuo oro drėgnumo ir vėjo krypties.
O jei tikimasi eismo dalyvių sąmoningumo – tai iš kur jam rastis? Kas jį gali didinti – 2 videoklipai?“, – klausė A.Pakėnas.
V.Milius: yra painiavos, yra ir gerų dalykų
Grotažyme tapusio posakio „Vairuodamas vairuok“ autorius, žurnalo „AutoBild“ redaktorius Vitoldas Milius sutinka, kad reikia labiau saugoti pėsčiuosius ir dviratininkus:
„Pats neseniai važiavau plentiniu dviračiu. Pamačiau, kad vairuotojai dviratininkus apvažiuoja skirtingu atstumu. Kartais tai, kas vairuotojui atrodo normalu, dviratininkui gali būti pavojinga. Todėl siūlyčiau vengti painiavos su tais 1 ar 1,5 metro. Juk nežiūrėsi į spidometrą lenkdamas dviratininką. Tegul būna aiški rekomendacija – 1,5 metro“, – sakė V.Milius.
O reikalavimai vairuotojams dėl važiavimo per pėsčiųjų perėjas V.Miliui atrodo pertekliniai:
„Yra tokio pločio sankryžų, kad vairuotojui laukti, kol pėstieji pereis visą važiuojamąją dalį, yra nelogiški. Nuo to saugumo daugiau neatsiras – tik spūstys formuosis“.
Automobilių ir saugaus eismo ekspertas sutinka, kad pėstiesiems reikia skirti didelį dėmesį, nes „žmogus juk su mašina nepakovos“. Tačiau negalima formuoti nuostatos, kad pėsčiųjų reikalas – tik pereiti gatvę nesižvalgant ir nevertinant realios situacijos.
„Didžiausią pavojų kelia tie pėstieji, kurie eina nesižvalgydami. Pats esu patekęs į panašias situacijas, kai pėstiesiems visai nerūpėjo, ar jie gali patekti po ratais. Tai gerai, kad dabar vasara ir stabdymo kelias prognozuojamas. O šaltuoju metų laiku prieš perėjas susiformuoja stabdančių automobilių suformuotas ruožas, kuriame galima tikėtis siurprizų. Ne visi pėstieji suvokia, kad, jei eiti slidu, tai sustabdyti automobilį gali būti dar slidžiau.
Kita problema – pėstieji, žiūrintys į telefoną. Ne veltui Kinijoje pėsčiųjų šviesoforai jau įrenginėjami ant šaligatvių – kad į telefoną įnikę žmonės matytų, koks signalas dega“, – aiškino ekspertas.
Net jei yra teisus, pėstysis neturi teisės lįsti po ratais.
Vitoldas Milius apibendrina kilusią diskusiją taip: net jei yra teisus, pėstysis neturi teisės lįsti po ratais. Atsakomybę reikėtų dalintis abiem pusėms. Nes, jei pėstysis eis per perėją aklai, o vairuotojas bus „žioplas“, įvyks nelaimė.
Eduardas Kriščiūnas: pasiūlymai sukūrė daug painiavos
„Darnaus judumo mieste plano komisijos prie susisiekimo ministerijos“ narys Eduardas Kriščiūnas, garsėjantis kritišku požiūriu, nevyniojo žodžių į vatą. Pasak Eduardo, ministerijos pasiūlymai kuria painiavą.
„Ar reikia pristabdyti, kai pėstysis eina ne tavo eismo juosta? Mano galva, 30 ir 32 projekto punktai akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam. Nes 30-ajame teigiama, kad vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir ketinantį į ją įžengti pėsčiąjį.
Tačiau 32-ajame punkte jau rašoma, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos...“.
Punktas apie mobiliuosius telefonus, E.Kriščiūno nuomone, skatins tik nesusipratimus ir agresiją:
„Kai buvo įteisintas punktas, kad draudžiama dviračiu važiuoti per pėsčiųjų perėjas (juos reikia persivesti), pykčių ėmė kilti net tais atvejais, kai per sankryžą eina horizontaliuoju žymėjimu paženklintas dviračių takas. Todėl ir dabar pasigirs pypsėjimų, jei pėstysis rankoje laikys telefoną. Visiškai pakako anksčiau KET galiojusio reikalavimo, kad einantis per perėją žmogus privalo įsitikinti savo saugumu. O dabar prisidėjo dar ir telefonai. Ar tai reiškia, kad, jei vairuotojas perėjoje partrenks tiesiog žmogų su telefonu, kaltas bus ne vairuotojas?“, – klausia E.Kriščiūnas.
Jo manymu, šie siūlomi punktai įteisina pėsčiųjų prievolę žvalgytis ir saugotis jau einant per perėją.
„O tai kur žmogui dėtis, jei automobilis atvažiuos jau tuomet, kai jis bus gatvės viduryje?“, – kelia retorinį klausimą.
Kritiškai E.Kriščiūnas, dažnai važinėjantis dviračiu, vertina projektą ir dėl dviratininkų lenkimo:
„Kai taisyklėse rekomenduojama, koks turi būti atstumas, tai ir lieka tik rekomendacija, nesuteikiančia policijai bausti pavojingai lenkiančių vairuotojų. Be to, lenkimas ir važiavimas Lietuvoje yra du skirtingi terminai. Tai laikytis atstumo rekomenduojama lenkiant, o važiuojant jau nebūtina?“, – kelia klausimą E.Kriščiūnas.
Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o apvažiuoti galima ir lygiagrečia juosta.
Tačiau yra ir kita problema. Lietuvoje draudžiama lenkti kertant ištisinę juostą. Kaip tuomet aplenkti dviratininką, važiuojantį juostos kraštu? Juk rekomenduojamas atstumas 1,5 m, tad vairuotojai privalo atlikti ne apvažiavimo, o lenkimo manevrą, t.y. išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
„Gal reikėtų pagalvoti apie tai, kad kai kuriais atvejais, vardan dviratininkų saugumo, reikėtų taikyti išimtis? Antraip dėl dviratininkų susidarys spūstys“, – E.Kriščiūnas atskleidžia dar vieną problemą.
