Nukentėjusių šiame eismo įvykyje nebuvo, tačiau ekspertai, atvykę ištraukti automobilio, komentavo, kad nebūtinai dėl avarijos galėjo būti kaltas slidus ir nevalytas kelias.
Pasak jų, posūkyje jaunas vairuotojas turėjo spustelėti akceleratorių, mat, anot jų, ramiai važiuojant taip nulėkti nuo kelio vargu ar įmanoma. Po šio veiksmo, spėjama, vaikinui suvaldyti slysti pradėjusio automobilio nepavyko. Neišgelbėjo ir apynaujės žieminės padangos.
Taisyti tuo pačiu, nuo ko prasidėjo
Darius Jonušis, lenktynininkas, „BMW vairavimo akademijos“ instruktorius, įvairių automobilių sporto renginių organizatorius, pabrėžia, kad toks eismo įvykis – toli gražu ne galine ašimi varomo automobilio problema.
„Lygiai taip pat ir priekiu varomas, ir visais keturiais ratais varomas automobilis – jei ant slidaus, šlapio kelio akceleratorius bus staigiai atleistas arba paspaustas, nes ir tai, ir tai yra bėda, be jokios abejonės, automobilio galas bandys aplenkti priekį“, – pabrėžia specialistas.
Pasak jo, kalbant paprastai, jei nuspaudus akceleratorių posūkyje automobilio galinė dalis ima slysti ir transporto priemonė pamažu sukasi, situaciją reikia gelbėti tuo, nuo ko ji prasidėjo.
„Jeigu automobilis slysta, nes per daug akceleratorius nuspaustas, reikia šį pamažu atleidinėti. Bet, svarbu žinoti, ne visiškai atleisti, o tolygiai. Tas pats ir tuo atveju, jei akceleratorius buvo staigiai atleistas – jį reikia tolygiai spausti vis smarkiau“, – aiškina žinovas.
Anot D.Jonušio, kuo mažiau įgūdžių ir žinių turima, tuo didesnė tikimybė, kad iškilus netikėtai situacijai kelyje, vairuotojas „padarys kokią nors nesąmonę“. Tarp tokių „nesąmonių“: susuktas vairas, atleistas visiškai akceleratorius arba, atvirkščiai, nuspaustas iki galo.
„Staigūs judesiai ir mūsų išgąstis atsitikus netikėtumui tik blogina padėtį“, – kalba D.Jonušis.
Be to, akcentuoja žinovas, dažnu atveju vairuotojai paprasčiausiai pamiršta, kad automobiliai turi stabdžius, mat didžioji dalis šiandien keliuose esančių transporto priemonių turi stabdžių antiblokavimo (ABS) sistemas, neleidžiančias užsiblokuoti ratams.
„Tokios sistemos vienu metu leidžia ratams suktis ir automobiliui lėtėti, be to, jį įmanoma vairuoti“, – aiškina pašnekovas.
Parodo, kur yra riba
Šalies automobilių registrą valdančios VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas yra minėjęs, jog gana skeptiškai žvelgia į norinčius prieš žiemą pasitreniruoti ant slidžių paviršių ir pasimokyti valdyti automobilius ekstremaliose situacijose.
Anot jo, toks vienkartinis pasimokymas didelės naudos neturi, mat tik sukuriamas įspūdis, jog šitaip mokomasi valdyti automobilį iškilus ekstremalioms situacijoms, mat tokiai situacijai nutikus, vairuotojas vis tiek elgsis instinktyviai.
Su jo žodžiais D.Jonušis sutinka, tačiau pabrėžia, kad mokymuose pirmiausia besimokantiems bandoma parodyti, kur yra kiekvieno asmeninė riba, kurios peržengti gatvėje nederėtų.
„Mokymuose mūsų tikslas parodyti, kas gali nutikti. Šiek tiek valdyti automobilį išmokstama, bet svarbiausias dalykas – žinoti, kur kiekvieno riba ir į kokią situaciją niekada nepatekti“, – akcentuoja pašnekovas.
Jo žodžiais, ne vienos šalies pavyzdys parodė, kad jeigu žmogui suteikiama iliuzija, jog jis per pusdienį gali išmokti valdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis ir tapti visiškai kitu vairuotoju, šis ima elgtis dar drąsiau.
„Žmogus ir taip savimi per daug pasitiki, o po mokymų dar galvoja, kad viską moka ir gali dar drąsiau važiuoti. O iš tiesų taip nėra“, – kalba specialistas ir priduria, kad kone visi, dalyvavę jo organizuojamuose mokymuose, po dvi dienas trunkančių kursų pabaigos sako, jog iki šiol važinėjo per greitai.
