„Saugos diržai lietuviams nereikalingi!“ Tokios skambios antraštės verčia susimąstyti – negi iš tikrųjų? Kuo vairuotojams nepatrauklus šis jų gyvybę saugantis įtaisas? Nepatogu, veržia ar užmiršta užsisegti? O gal tiesiog per mažai tiki jų nauda?
Bet apie viską iš pradžių. Pirmieji saugos diržai dar praėjusio amžiaus pradžioje atsirado lėktuvuose. Vėliau juos sugalvota įtaisyti ir automobiliuose.
„1958 metais serijiniuose automobiliuose dvitaškius saugos diržus pirmasis panaudojo „Saab“. Ir tik metais vėliau „Volvo“ panaudojo tritaškius, t.y. šiuolaikinius, saugos diržus“, – pasakoja automobilių transporto inžinierius Evaldas Kiaušas.
1958 metais serijiniuose automobiliuose dvitaškius saugos diržus pirmasis panaudojo „Saab“.
Ankstesnio modelio saugos diržus, be abejo, mena senųjų rusiškų automobilių vairuotojai. Šiandien, žvilgtelėjus į zaporožiečio diržus, abejonių dėl jų patogumo ir naudos tikrai kyla.
„Jis turi dar vadinamą senos konstrukcijos diržą. Kiekvieną kartą atsisėdus jį reikėtų susireguliuoti“, – sako E. Kiaušas.
Tad nors senieji automobiliai daug kam kelia nostalgiją, buvusių saugos diržų, matyt, tikrai nepasigendama. Šiuolaikinėse transporto priemonėse šių įtaisų reguliuoti nebereikia. Pakanka tinkamai užsisegti ir patikrinti įtempimą.
Tiems, kurie į saugos diržus vis dar žiūri pro pirštus, – nuogi faktai. Įrodyta, kad avarijos momentu diržai prispaudžia bei sulaiko vairuotoją ir keleivius automobilyje. O tai ypač svarbu, kai automobilis apvirsta. Įrodyta ir tai, kad saugos diržai 3–4 kartus sumažina mirtinos traumos tikimybę. Paneigtas ir populiarus mitas, kad važiuojant nedideliu greičiu, susidūrus su kliūtimi, saugos diržai nereikalingi.
„Važiuojant 50 km/h greičiu ir esant priešpriešiniam susidūrimui, žmogaus kūnas gali įgyti masę, artimą vienai tonai. Natūralu, kad žmogaus raumenys nepajėgūs suvaldyti tokios apkrovos. Įsivaizduokite, jeigu rankomis įsirėmus į vairą reikėtų sulaikyti vieną toną.
Važiuojant 50 km/h greičiu ir esant priešpriešiniam susidūrimui, žmogaus kūnas gali įgyti masę, artimą vienai tonai.
Be to, yra netikėtumo efektas. Taigi neužsisegus saugos diržo tokia mase veikiamas kūnas skrietų į priekinį stiklą, į panelę, į prieš ją esančias dalis. Didžiuliai sužalojimai neišvengiami, net jei greitis – 50 km/h“, – aiškina UAB „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
O ką pasakytų medikai? Kuo rizikuoja net ir nedideliu greičiu be saugos diržo važiuojantis vairuotojas, susidūręs su priekyje esančia kliūtimi? Pasirodo, galvos trauma – vienas rimčiausių sužalojimų.
„Gali būti sukrėtimų, kai nedidelė dalis smegenų ląstelių žūsta, gali būti sumušimų, kraujo išsiliejimų, gali būti ir vienos kūno pusės paralyžius“, – sako Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
Jeigu nesureguliuotas arba išvis nuimtas sėdynės pogalvis, rizika sužaloti stuburo kaklinę ir apatinę dalį – didžiulė.
„Žmogus pajuda į priekį, po to staiga atlošiama galva, o kaklo priekiniai raumenys yra
silpni, dėl to dažnai būna traumų. Gali būti rankų ir kojų paralyžius ir išvis žmogus gali tapti neįgalus“, – teigia V. Pumputienė.
Beje, panašių sužalojimų diržų neprisisegusiam žmogui galėtų sukelti ir oro saugos pagalvė. O juk taip dažnai klaidingai galvojama, kad būtent ji, o ne diržai reikiamu metu išgelbės gyvybę. Specialistai vienbalsiai tikina – tik abiejų saugos sistemų duetas gali būti efektyvus.
Bet grįžkime prie greičio. Kas būtų jeigu automobilio greitis dar didesnis?
„Dažnai būna dideli potrauminiai galvos skausmai, potrauminiai traukuliai, epilepsija. Ir paskui žmonės visą gyvenimą kenčia tokius traukulius. Ir vienu traukulių metu gali kvėpavimas sustoti ir ištikti mirtis. Rega sutrikti gali, taip pat – kalba. Ir parezija gali būti, ir vienos pusės paralyžius“, – vardija V. Pumputienė.
Bandymais įrodyta, kad važiuodamas 80 km/h greičiu ir trenkdamasis į nejudančią kliūtį vairuotojas, neprisisegęs saugos diržo, tokiu pat greičiu jau po 0,44 sek. krūtine sulaužo vairą ir 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydą. Kas vyksta toliau? Galvos kiaušas suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka maždaug po 0,1 sekundės. Po maždaug tiek pat laiko toks pats likimas ištinka už nugaros sėdintį keleivį. Dar po akimirkos automobilio salone nebelieka nė vieno gyvo žmogaus. Tik po to ant žemės pradeda kristi stiklo duženos ir metalo nuolaužos.
Galvos kiaušas suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka maždaug po 0,1 sekundės.
Apie dar didesnius greičius specialistai net nebediskutuoja – pasekmės būtų tragiškos. Be abejo, naujesnių, tvarkingų automobilių kėbulas, visos saugos sistemos sukonstruotos taip, kad eismo įvykio metu žmogus būtų kuo labiau apsaugotas. Pvz., vairo velenas, kiti prietaisai avarijos momentu turėtų deformuotis taip, kad kuo mažiau kliudytų vairuotoją. Kas tokioje situacijoje gresia techniškai netvarkingam automobiliui ir jo keleiviams, atspėti nesunku.
„Jei automobilis suklijuotas iš gabalų, tai ar saugos diržas prisegtas, ar ne, tokiam greičiui esant, išlikti gyvam, sveikam tikimybė nėra didelė“, – tvirtina UAB „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Inercinių jėgų galia, veikianti žmogaus kūną, priklauso ir nuo kliūties. Priekyje važiuojančio automobilio galas, siena ar susidūrimas kaktomuša? Jėga tik didesnė ir pasekmės tik skaudesnės. Dėl ko dar gali nukentėti saugos diržų neprisisegęs vairuotojas? Specialistai vardija kitas situacijas.
Nemažai atvejų, kai žmogus žūsta ne dėl to, kad smūgio metu patyrė dideles perkrovas...
„Realiai yra nemažai atvejų, kai žmogus žūsta ne dėl to, kad smūgio metu patyrė dideles perkrovas, tačiau žūsta, nes eismo įvykio metu buvo išmestas iš automobilio, ir automobilis – riedėdamas, versdamasis, sukdamasis – tą žmogų prispaudė“, – aiškina R. Vėlavičius.
Ir vis dėlto pats skaudžiausias smūgis – šoninis. Eismo įvykio tyrimo ekspertai, kurių darbas – nustatyti, kaip susidūrus judėjo kūnas, sako, kad tokio smūgio atlaikyti dažnai nepavyksta net ir diržu prisisegusiam žmogui. Vis dėlto ir šiuo atveju prisisegti verta.
„Būna tokių atvejų, kai vairuotojas vienas važiuoja ir gauna smūgį į dešinį šoną. Dėl to, kad buvo neprisisegęs diržo, jo kūnas skrieja į smūgio tašką link dešiniųjų durelių, tada dėl jau išvystyto didelio greičio galva atsitrenkia į dureles, į statramstį ir stipriai susižaloja“, – sako Lina Lazarenko, Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja
Ekspertė prisimena vieną skaudesnių šoninio smūgio atvejų.
„Taksi vairuotojas, kai anksčiau buvo leista vairuoti be saugos diržų, gavo smūgį į dešinį šoną, dėl to jis nuskriejo link dešiniųjų durelių ir galva į jas atsitrenkė. Buvo sunkiai sužalotas, liko visiškai paralyžiuotas. Jei jo kūnas būtų sulaikytas nuo to skridimo į kitą automobilio pusę, tokių sužalojimų tikrai būtų išvengęs“, – tikina L. Lazarenko.
Blogai įtempti diržai taip pat gali kelti grėsmę gyvybei. Daugiau kaip šimtas startų ir trys nesėkmės – lenktynėse mėgstančiam dalyvauti Merkiui Saukevičiui vienos jų įsiminė ilgam.
Du mėnesiai – tiek vyras praleido ligoninėje. Nepakankamai įtemptų diržų kaina – stuburo 12-to slankstelio lūžis.
„Skaudžiausia ne tada, kai tu penkis ar šešis kartus vertiesi per stogą ar aukštielninkas atsiguli upelyje. Skaudžiausia, kai per kvailą klaidą rėžiesi į betoninius trasos atitvarus ir tik po to ligoninėje supranti, kad stuburo traumos priežastis yra nepakankamai įtempti pečių diržai“, – sako automobilių sporto mėgėjas M. Saukevičius.
Du mėnesiai – tiek vyras praleido ligoninėje. Nepakankamai įtemptų diržų kaina – stuburo 12-to slankstelio lūžis.
„Taip ir girdžiu skeptiko balsą nuo sofos – nesportuok ir nereikės ligoninėj gulėti. Taip, jūs teisus, bet jei pažiūrėtume kitu kampu, tai sportiniame automobilyje turime 5 ar net 6 saugumo elementus. O ką turime standartiniame automobilyje? Įsivaizduokime situaciją: vasaros sekmadienio popietę ką tik smagiai palijo. Kelių „gaidelis“ su savo BMW3, be padangų, be galinio amortizatoriaus, bet su linksma kompanija, grįžta nuo ežero į Vilnių ir didvyriškai lenkia sodininkų koloną.
Nespėja prieš jūsų saugiai vairuojamą automobilį sugrįžti į savo eilę ir teškiasi į jūsų automobilį. Ką jūs turite? Sudėkite „gaidelio“ ir savo greitį ir turėsite sportinio automobilio greitį, gal net gerokai per 100 km/h. Ir jūs turite dvi apsaugos sistemas – oro pagalves, jeigu jos yra ir veikia, ir diržus, jeigu juos prisisegėte. Taigi visiškai jums pritariu: nelenktyniaukim, bet prisisekim diržus“, – sako M. Saukevičius.
Ir pabaigoje – dar pora vaizdingesnių palyginimų, jei vis dar mąstote, ar segtis saugos diržą, ar ne.
„Tiesioginis smūgis, važiuojant 50 km/h greičiu, tolygu tam, jei iššoktumėte iš ketvirto namo aukšto. Kitas palyginimas – pabandykite pagauti bulvių maišą, krentantį iš tokio aukščio. Žmogaus svoris panašus kaip bulvių maišo. Tai argumentai tiems, kurie sako, kad išsilaikys prie vairo ar įsirėmę į sėdynę. Pabandykite taip pasimėtyti. Bent jau iš antro aukšto – ar jūs išlaikysite, ar neišlaikysite“, – siūlo automobilių transporto inžinierius E. Kiaušas.
Po visų pavyzdžių rekomenduojama tiesiog įprasti prisisegti saugos diržus. Taisyklingai atsisėsti – nugarą kuo labiau priglausti prie atlošo, susireguliuoti pogalvį. Pasitikrinti, kad įstrižinis diržas būtų prispaustas per peties vidurį. Juosmens diržas turėtų eiti per patį dubenį – kad nebūtų jokio laisvo tarpo ir galimybės išslysti pro diržo apačią.
