Sniegas pasitraukė, motociklų sezonas prasideda: kaip į gatvę sugrįžti saugiems ir „pastebėtiems“

Pagaliau nutirpus sniegui daugeliui motociklininkų po žiemos pertraukos norisi sėsti ant savo plieninio žirgo ir lėkti su vėjeliu. Tačiau juk ne veltui sakoma, kad, jei pianistas negroja dieną, girdi pats, jei nemuzikuoja savaitę – pastebi mokytojas, o jei daro mėnesio pertrauką – broką pajunta ir publika. Ši taisyklė tinka ir motociklininkų įgūdžiams apibūdinti – jie pasimiršo.
Aldona Juozaitytė
Aldona Juozaitytė / Viliaus Jorudo-Psicho nuotr.

Aldona Juozaitytė-Pieva, motociklų ir automobilių praktikos mokytoja, enduro motociklininkė pastebi, kad, kai gamta kviečia pabusti, norisi kuo greičiau iš garažo traukti ir miegantį motociklą. Šis veiksmas tarsi žymi pavasario pradžią.

Tačiau geriau neskubėti. Ne tik dėl to, kad važiuojant motociklu nuo termometro rodomos lauko temperatūros reikėtų atimti dar kokius 5 laipsnius dėl vėjo, bet ir dėl prasto sukibimo su kelio danga – asfaltas dar šaltas, padangų gumos mišinys neįšilęs.

Prastas sukibimas kartu su primigusiais vairuotojais yra labai pavojingas.

„Beje, kai šąla galūnės, prasčiau valdoma ir sankaba, „gazas“ (arba greičio rankena) bei stabdžiai – lėčiau reaguojama į impulsus. O prastas sukibimas kartu su primigusiais vairuotojais (nes dauguma atprato matyti gatvėje ir motociklininkus), yra labai pavojingas. Juk būtent pavasarį pabyra baisūs pranešimai apie eismo įvykius kelyje“, – pastebi Aldona Juozaitytė-Pieva.

Kitas svarbus niuansas: neretai po žiemos norisi per daug „atsukti rankeną“.

„Labai pasiilgus laisvės pojūčio, kartais perdozuojama, nes pervertinami asmeniniai įgūdžiai. Panašiai kaip ilgai pabuvus alkanam pagaliau sėdama vakarienės – persivalgoma. Pasekmės būna ir prie stalo, ir ant motociklo, tik pastarosios gali kainuoti ir gyvybę“, – palygino vairavimo pedagogė.

Taigi saugiau po žiemos grįžti palengva. Pradedant nuo lengvo motociklo pabirbinimo kieme. Apžiūrint motociklą po žiemos miego. O tik tuomet jau išriedant ratukui kitam – ten, kur mažiau eismo.

„Saugiau važiuoti ir keliese, ne vienam. Nes drauge esate geriau matomi ir girdimi. Juk vizualiai motociklas yra apie 3 kartus plonesnis už automobilio plotį, tad jį pastebėti atpratusiems nuo intensyvesnio eismo vairuotojams labai sunku. Taip pat sunku nustatyti, kokiu greičiu važiuoja motociklas“, – aiškina motociklininkė.

Italija, Alessio Corradini nuotr., Aldona Juozaitytė
Italija, Alessio Corradini nuotr., Aldona Juozaitytė

Na, ir žinoma, važiuojant keliese ne tik smagiau, bet ir sumažėja galimybė per daug atsukti rankeną. Draugai yra tarsi priminimas, dėl ko susirinkote: ar eiti peilio ašmeninis, ar smagiai ir saugiai praleisti laiką.

O tiems, kurie nenustygsta vietoje, vienas patarimas. Važiuokite į uždarą trasą.

O tiems, kurie nenustygsta vietoje, vienas patarimas. Važiuokite į uždarą trasą. Viešojo naudojimo keliai nėra skirti eksperimentams ar „rankenos atsukimui“. O sportinėje trasoje ir inžineriniai įrenginiai pritaikyti didesniam saugumui.

„Tiems, kurie žodžių negirdi, naudinga pažiūrėti užsienietiškas socialines reklamas. Tas, be filtro, negailestingas. Ir tikrai ne vien motociklininkams – visiems eismo dalyviams svarbu suvokti, kad tai yra specifinė transporto priemonė, o motociklininkas apsaugotas labai nedaug“, – sako Aldona Juozaitytė-Pieva.

Ralio ir žiedo meistras užaugo ant motociklo

Tituluotas autosporto meistras Ramūnas Čapkauskas, nuo paauglystės vairavęs motorinį dviratį, o vėliau „Jawą“ ir pačius galingiausius motociklus, nevynioja žodžių į vatą. Jo 30-ties metų patirtis sako, kad motociklas yra viena pavojingiausių transporto priemonių.

„Važinėjau ir senaisiais, ir moderniais motociklais. Ir vienas, ir su draugais – esu nukeliavęs net iki Karpatų. Tačiau pastebėjau vieną dalyką: ir anksčiau, ir šiais laikais pasitaiko, kad motociklininkai pervertina savo galimybes. Nesvarbu, kad technika keičiasi, žmonių klaidos lieka tokios pačios. O griuvimas važiuojant dideliu greičiu – tai rimta trauma“, – sako R.Čapkauskas.

Nesvarbu, kad technika keičiasi, žmonių klaidos lieka tokios pačios.

Jis motociklininkus skirsto į dvi kategorijas. Vieni motociklus įsigyja norėdami tiesiog smagiai pasivažinėti. Jie nelekia akis išdegę, nes važiavimas jiems yra malonumas. Kita grupė – ieškantys adrenalino. Kitaip tariant, norintys „lėkti“.

„Čia iškyla vairuotojo patirties ir kompetencijų klausimas. Motociklas yra apgaulinga transporto priemonė, nes greitėja labai staigiai. Bet ne taip greitai stoja. Tai yra daugybės motociklų avarijų priežastis.

Kita incidentų priežastis – motociklininkas gali būti nematomas. Ir dėl greičio skirtumų, ir dėl aprangos, ir dėl parametrų, kuriuos minėjo Aldona Juozaitytė-Pieva. Todėl, ypač pradedantys motociklininkai, turi įsidėti į galvą, kad privalo labai saugotis. Visą laiką važiuoti taip, lyg jų kelias būtų šalutinis. Ir taip, lyg jų nematytų automobilių vairuotojai“, – dėsto patyręs sportininkas.

Net ir prie didelių greičių pratęs Ramūnas Čapkauskas, važiuodamas motociklu lenkimo manevrą atlieka tik įsitikinęs, kad jį pastebėjo vairuotojas ir nedarys staigių judesių.

Todėl motociklininkui pavasarį grįžtant į trasą svarbu ne tik iš pradžių kur nors nedidelėje aikštelėje atgauti įgūdžius, bet ir stengtis būti matomam, rinktis ryškesnę aprangą ar šalmą.

„Senais laikais mes prie motociklų net pritvirtindavome nedidelius halogeno šviestuvus, kad vairuotojai mus pastebėtų nuo tolo, – prisimena ralio ir žiedo meistras. – Nors automobilių srautas būdavo mažesnis, vis tiek į gatves išriedėdavome dažniau vakarais, kai gatvės ištuštėdavo“.

Egidijaus Babelio nuotr./Ramūnas Čapkauskas
Egidijaus Babelio nuotr./Ramūnas Čapkauskas

Kokias tris pagrindines taisykles reikėtų atsiminti išvažiavus į gatvę po žiemos? R.Čapkauskas jas sudėliojo taip:

„Pirmiausia – laikytis saugaus atstumo, nes raumenų motorika ir reakcija dar ne tokia, kokia buvo vasarą. Antras dalykas – kelio paviršius. Centrinėse gatvėse asfaltas po žiemos nuplautas ir nušluotas. Tačiau periferijoje dar likę žvyro ar kitokių nešvarumų, bloginančių sukibimą. Stabdant tokiuose ruožuose, ypač posūkiuose, didelis šansas griūti ant šono“.

Raumenų motorika ir reakcija dar ne tokia, kokia buvo vasarą.

Paklaustas, ar šlapias asfaltas ir ypač horizontalaus žymėjimo linijos taip pat yra pavojingos, R.Čapkauskas primena dar vieną taisyklę. Keliai taip suprojektuoti, o motociklas taip subalansuotas, kad, važiuojant leistinu greičiu, jį tikrai nėra sunku suvaldyti. Kas kita, jei viršijate maksimalų leistiną greitį. Tada ir linijos tampa pavojingos.

„Pasėdėkite ant motociklo, pripraskite prie jo. Juk šios transporto priemonės valdymas labai skiriasi nuo automobilio. Judesiai, važiuojant motociklu, turi būti taisyklingi, vien sukioti rankeną ar vairą nepakanka – mocas neklausys. Todėl neskubėkite, prisijaukinkite jį – visa vasara prieš akis“, – saugių kelionių linki motociklininkas ir lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas.


Brangink gyvybę. Saugok save ir kitus kelyje

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis