Šį tyrimą Kauno miesto savivaldybės užsakymu atlikę „Kelių ir transporto tyrimų instituto“ specialistai iki šių metų pabaigos paruoš priemonių ir veiksmų planą, kaip pavojingiausiose vietose padidinti saugumą.
Kiekvienas eismo saugumui išleistas euras turi duoti maksimalią naudą eismo saugumui
„Šiuo metu vyksta juodųjų dėmių tyrimai, stebimi automobilių srautai, analizuojamos eismo įvykių priežastys. Kai turėsime priemonių ir veiksmų planą, galėsime numatyti lėšas miesto biudžete, ir išspręsti šias problemas“, – teigė Kauno miesto tarybos narys, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis.
Pasak savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, artimiausiu metu bus atliktas išsamus juodųjų dėmių tyrimas, nustatytos reikalingos saugos priemonės bei naudojant kaštų ir naudos analizę bus sudaryta saugos priemonių diegimo prioritetų eilė.
„Kiekvienas eismo saugumui išleistas euras turi duoti maksimalią naudą eismo saugumui. Analogiškos metodikos taikymas užmiesčio keliuose davė akivaizdžių rezultatų“, – akcentavo Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis.
„Iš tiesų vienos avaringiausių vietų mieste išlieka nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Jų priežiūrai, ypač piko metu, skiriame didelį dėmesį, vyksta papildomi patruliavimai. Tačiau yra ir gerų žinių. Saugumo situacija po truputį gerėja, pavyzdžiui Taikos prospekte. Todėl parengtas juodųjų dėmių žemėlapis tik dar labiau prisidės prie mūsų visų saugumo“, – teigė Kauno Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Juodoji dėmė – tai kelio atkarpa, kurioje per pastaruosius ketverius metus įvyko ne mažiau kaip keturi eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Daugiausiai žmonių per pastaruosius ketverius metus nukentėjo Kęstučio ir A. Mickevičiaus gatvių, K. Baršausko ir Pašilės gatvių bei Pramonės ir Savanorių prospektų sankryžose.
