Draudimo bendrovės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis sakė, kad susidūrimai su gyvūnais yra labai pavojingi ir gali smarkiai apgadinti automobilį.
„Rudenį ima anksčiau temti, o žvėrys aktyviai migruoja ieškodami maisto. Kasmet fiksuojame tendenciją, kad spalio mėnesį susidūrimų su gyvūnais keliuose pagausėja – užregistruojama pusantro karto daugiau žalų negu rugsėjį“, – teigė A.Juodeikis.
Spalį užregistruojamų incidentų nuostoliai sudaro 10 proc. per metus išmokamų žalų sumos. Per devynis šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ savo klientams dėl susidūrimų su gyvūnais keliuose jau atlygino daugiau negu 1,6 mln. eurų žalų.
Vairuotojai dažniausiai kreipiasi į draudimo bendrovę, kai kelyje susiduria su lapėmis, šernais, kiškiais, elniais, briedžiais, o daugiausia pranešimų gaunama po avarijų, kai į kelią išbėga stirnos. Draudimo bendrovė šiemet užfiksavo daugiau negu 540 atvejų, kai automobilis kliudė stirną.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad stirnų populiacija Lietuvoje siekia apie 150 tūkstančių, šernų – 19 tūkstančių, o briedžių – 15 tūkstančių. Todėl stirnos yra vienos dažniausiai Lietuvoje sutinkamų laukinių gyvūnų.
„Stirnos ieško maisto ir ganosi jaunuolynuose, pievose, laukuose, atviruose plotuose netoli kelio. Judrūs gyvūnai mėgsta klaidžioti, ne taip stipriai vengia transporto triukšmo, o įlindę į pakelės krūmus tampa sunkiai pastebimi – gali bet kada išbėgti į kelią“, – aiškino S.Paltanavičius. Gamtininko teigimu, spalį netoli kelių ima klaidžioti stirnų jaunikliai – paaugę, bet dar nepatyrę, mažiau atsargūs žvėrys. Be to, stirnos, taurieji elniai ir šernai maitinasi bandomis, todėl ir keliuose gali pasirodyti ne po vieną.
Anot žalų eksperto A. Juodeikio, į žvėrį atsitrenkęs automobilis gali būti nepataisomai sudaužytas. Susidūrimai su žvėrimis keliuose rudenį dažniausiai įvyksta vakare, kai temsta, arba anksti ryte. Spalio mėnesį didžiausia tikimybė kelyje išvysti žvėrį yra maždaug septintą valandą ryto, kai saulė dar nebūna patekėjusi.
„Rudenį dėl tamsos ir prasto oro suprastėja matomumas, dėl šlapios dangos pailgėja stabdymo kelias. Eismo sąlygos tampa sudėtingos. Todėl svarbiausi patarimai – sumažinti greitį, pasirūpinti kokybiškais valytuvais ir padangomis. Taip pat visada bus saugiau, jeigu suplanuosite kelionės laiką, vairuosite pailsėję“, – patarė A.Juodeikis.
„Atkreipkite dėmesį į ženklus, įspėjančius apie žvėris kelyje. Pavojingame ruože ir miškingoje vietovėje turite sumažinti greitį, važiuoti lėtai, kad spėtumėte sureaguoti ir priimti saugiausią sprendimą. Net tolokai kelyje pastebėtas gyvūnas gali būti nenuspėjamas, pavojingas. Šalia kelio stovintys kanopiniai gyvūnai linkę elgtis nepaaiškinamai – net ir turėdami galimybę bėgti miško link jie vis tiek, lyg tyčia, pasiduoda į kitą pusę ir prabėga pro automobilio priekį. Pamačius žvėrį kelyje automobilį stabdyti reikia palaipsniui, o ne stipriai ir staigiai. Taip pat venkite naudoti garso signalą, nes tai gali išgąsdinti gyvūną ir dar labiau komplikuoti situaciją“, – įspėjo gamtininkas S.Paltanavičius.
Draudikas teigė, kad žalų vairuotojai patiria ne vien dėl laukinių keturkojų – dalį incidentų lemia susidūrimai su naminiais gyvūnais, o vidutinė susidūrimo su paukščiais žala siekia beveik 440 eurų.
A.Juodeikis pastebėjo, kad vairuotojai ne visada registruoja susidūrimus su šunimis, katėmis, kitais smulkesniais gyvūnais, nors būtent dėl naminių gyvūnų kyla maždaug dešimtadalis incidentų. Vidutinė susidūrimo su šunimi žala viršija 950 eurų, o su kate – 400 eurų.
