Vos dešimt minučių po 8 val. startuojame maršrutu Baltupio-Didlaukio-Kalvarijų gatvėmis. Tikslas – Vilniaus širdis Katedros aikštė.
Lygiai tuo pačiu maršrutu važiavome paskutinę rugpjūčio savaitę, kartojame jį dabar, į miestus sugrįžus moksleiviams ir studentams. Bandykite spėti, koks bus laiko kirtumas: dvi, penkios ar net dešimt minučių?
Kur yra „raudonosios zonos“?
Didžiausių pavojų arba „raudonųjų zonų“ (išmanios programėlės spūstis žymi raudona spalva) tikėjausi ties buvusia Kuro aparatūros gamykla (Kalvarijų ir Ozo g. sankryža) bei Operos ir baleto teatru. Ties opera kolegei Eglei Girdenytei ne kartą yra tekę strigti spūstyje: nuo Žaliojo tilto iki Mindaugo tilto (posūkis link Katedros) ji įveikdavo per 15 minučių. Taigi piko metu ten gali visko nutikti.
Bet, apsišarvavę kantrybe, ramiai pamatuokime. Tik iš anksto pasakysiu, kad alternatyvų šiame maršrute nėra – išmaniosios programėlės galėtų padėti labai retu atveju. Nes maršrutas iš esmės tiesus, be galimų apvažiavimų. Nes, važiuodami į centrą Geležinio Vilko, A.Goštauto gatvėmis, laiko užtruktume tiek pat.
Kas gali važiuoti A juosta?
Pirmieji „nepatogumai“ prasideda ties Visuomenės sveikatos centru – Kalvarijų g. sankryža su J.Kazlausko ir Žvalgų gatvėmis. Atstumą nuo šios vietos iki buvusios Kuro aparatūros gamyklos pavyksta įveikti tik daugiau nei per 10 minučių. Čia – pirma „raudonoji dėmė“ (kalbant Google Maps terminologija).
Viskas būtų pusė bėdos, bet situacija A juostoje, skirtoje visuomeniniam transportui, atrodo beviltiškai. Ja važiuoja tikrai ne keli pasiklydę žiopliai, o tie, kurie žino, kad taip, pažeidžiant KET, bus greičiau. Kaip rašo vienas piktavalis internautas, spūstyse stovi tik kvailiai, o rimti „bachūrai“ važiuoja A juostomis? Tai kur žadėta Vilniaus mero R.Šimašiaus kova su tokiais kietuoliais? Kol kas ji – be vaisių.
Pravažiavęs šią didžiąją sankryžą, patenku į kitą spūstį – ties „Sigma“. Logiška, nes iš kelių eismo juostų tiesiai Kalvarijų gatve važiuoti leidžia tik viena. Pirmoji juosta – skirta taksi ir bendrojo naudojimo transporto priemonėms. Ir „protingiems“.
Ties sankryža su Žalgirio gatve šiek tiek stabtelime (eismą stabdo atšaka į trečiąją, kairiąją eismo juostą), bet labai skųstis neverta. Iš esmės sklandžiai įveikiame šią zoną ir judame pro Kalvarijų turgavietę. Čia – kanalizacijos šulinių slalomas, praskaidrinantis mieguistą ryto nuotaiką – smagu pasukioti vairą ir pramankštinti sąnarius.
Lygiai taip pat be didelių kančių kertame ir sankryžą su Konstitucijos prospektu. Su pastabčiojimais, bet be jų juk neįmanoma. Keista, bet geltonasis „korys“ neužkištas automobilių.
Leisdamasis nuo kalno link Žaliojo tilto, atjungiu Start/Stop sistemą, nes užgęstantis variklis kiekvienąkart trumpam sustojus irma erzinti. O, pervažiavus Žaliąjį tiltą, iškart užsidega raudonas šviesoforo signalas. Puiku, galėsime tiksliai paskaičiuoti, kiek truko įveikti Operos žiedą.
Kelių minučių tam nepakanka, net ir įsukęs į A.Goštauto gatvę ties Vytauto Kasiulio dailės muziejumi, turiu stoti. Čia susikryžiuoja keli transporto srautai, tad prireikia džentelmeniškumo. Net ir degant žaliai šviesai čia reikia stovėti eilėje. Iš esmės kelionė nuo Žaliojo tilto iki Tilto gatvės trunka 5 minutes. Ne tragedija, bet, jei skubate į darbą, eismas atrodo per lėtas.
Pati Tilto gatvė – tuštutėlė. Todėl finišą – sankryžą su Šventaragio gatve, pasiekiame vienu atsikvėpimu.
Rezultatas toks. Vasaros pabaigoje šį atstumą įveikėme per 13 min. 54 sek. Rugsėjo pradžioje užtrukome 25 min. 48 sek. Skirtumas – 11 min. 42 sek. Tuo metu, kai vasarą finišavome, rudenį dar vis stovėjome ties Ozo g. sankryža (žiūr. filmuotą medžiagą).
Taigi probleminės vietos – ir rugpjūtį ir rugsėjį lieka tos pačios: sankryža su Žvalgų, Ozo gatve, Operos teatras.
