Kelionė į darbą ketvirtadienio rytą prailgo tiems sostinės gyventojams, kuriems rytinio piko metu teko kirsti Kalvarijų, Šeimyniškių gatvių ir Konstitucijos prospekto sankryžą. Nustojus veikti šviesoforams, kelių juostų gatvė ne vienam vairuotojui sukėlė nemažai vargo.
„Visi važiuoja kaip kamikadzės, bet kaip. Nes jeigu lauks, kol bus praleisti, niekada nepajudės iš vietos“, – komentavo 15min skaitytoja.
Toje pačioje spūstyje įstrigęs kitas vairuotojas replikavo, kad būtų kur kas lengviau, jei čia būtų atsiųstas eismo reguliuotojas, galintis padėti vairuotojams susigaudyti.
Moko, bet gyvai matė seniai
Artūras Pakėnas, saugaus eismo ekspertas ir vairavimo mokyklos VšĮ „Amplius LT“ instruktorius, pabrėžė, jog tada, kai sutrinka šviesoforų eismas, vairuotojai turi akis nukreipti į kelio ženklus, apibrėžiančius važiavimo per sankryžą tvarką.
„Tokie ženklai tikrai kabo ir minėtoje sankryžoje, tačiau įveikti ją remiantis vien ženklais – labai sunku. Ne dėl to, kad ženklai nesuprantami – problemų kyla esant labai intensyviam eismui“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasak jo, šviesoforais eismas reguliuojamas tose sankryžose, kur eismas toks intensyvus, kad vadovaujantis vien vadinamąja dešinės rankos taisykle (kai reikia praleisti eismo dalyvį, esantį iš dešinės) ar kelio ženklais, formuojasi spūstys ar kyla pavojingų situacijų.
„Kalbant apie šį rytą Vilniuje, pagrindinė gatvė minėtoje sankryžoje – Kalvarijų. Ir eismas čia toks intensyvus, kad važiuojantys Konstitucijos prospekto kryptimi niekaip negali kirsti sankryžos. Tada prasideda chaosas, nes žmonės, stovintys šalutiniame kelyje, bando grūstis, važiuojantys pagrindiniu – stengiasi dalį jų praleisti. Manyčiau, kad situaciją būtų išsprendęs eismo reguliuotojas“, – įsitikinęs A.Pakėnas.
Kaip suprasti eismo reguliuotojo signalus, mokomi absoliučiai visi vairuotojai.
Vairavimo instruktorius akcentavo: suprasti eismo reguliuotojo signalus mokomi absoliučiai visi vairuotojai. Nepaisant to, pasakyti, kada paskutinį kartą jam teko matyti policijos pareigūną, reguliuojantį eismą sankryžoje, jis negalėjo.
„Šioje situacijoje reguliuotojas galėtų pakeisti šviesoforą, – tikino pašnekovas. – Tačiau dažniausiai yra taip, kad jeigu kyla kokia nors kritinė situacija, gatvėse prasideda chaosas, pusė miesto stovi spūstyse. Vairuotojai kažkaip susitvarko, tačiau „kažkaip“ – ne sprendimas. Juk galima būtų tokias situacijas suvaldyti tinkamai reaguojant.“
Įvertina, kada reguliavimo reikia
Marija Kazanovič, Lietuvos Kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, pabrėžė, kad tais atvejais, jeigu nėra šviesoforo ar eismo reguliuotojo, vairuotojai turėtų vadovautis kelio ženklais ir kelio ženklinimu bei važiuoti paprastai, kaip važiuojama per šviesoforų nereguliuojamas sankryžas.
Kalbėdama apie eismo reguliuotojus ji pabrėžė, kad šie gali, tačiau neprivalo reguliuoti sankryžų tada, kai sugenda ar neveikia gatvių šviesoforai.
„Kiekvienu atskiru atveju operatyvaus valdymo skyriaus atsakingi pareigūnai, vadovaudamiesi turimomis žiniomis iš Bendrojo pagalbos centro ir patruliuojančių pareigūnų bei kita operatyvine informacija, sprendžia, kokių veiksmų imtis, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą“, – pabrėžia specialistė.
Pareigūnus informuoja visada
Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis 15min pasakojo, kad ketvirtadienio rytą Šeimyniškių–Kalvarijų–Konstitucijos pr. sankryžoje išties buvo užfiksuotas šviesoforų veiklos sutrikimas. Žinovas paaiškino, kad sugedo raudonos spalvos LED modulis, skirtas pėstiesiems. Tokiu atveju sankryža automatiškai persijungia į mirksėjimo režimą, kad būtų užtikrintas saugus eismas.
„Jei sankryža būtų palikta dirbti „darbiniu“ režimu, galėtų nutikti taip, kad pėsčiajam neveiks raudonos spalvos signalas, o tuo metu transporto priemonėms degs žalias signalas ir susidarys avarinė situacija“, – akcentavo T.Kamaitis.
Pašnekovas pabrėžė, kad atsakingi savivaldybės darbuotojai visuomet kreipiasi į policijos pareigūnus ir informuoja, kad kažkuri sankryža neveikia – tokia praktika įprastinė, kai šviesoforai išjungiami piko metu. Policija informuota buvo ir apie šio ryto šviesoforų veiklos sutrikimus.
„Tačiau, mūsų žiniomis, policijos pareigūnai ne visuomet turi galimybes operatyviai atvykti į vietą. Be to, sankryžoje neveikiant šviesoforams, eismas vis tiek reguliuojamas kelio ženklais. Tad vairuotojai visuomet turi vadovautis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimais ir būti atidūs“, – pabrėžė T.Kamaitis.
Kaip suprasti reguliuotojo signalus
Kelių eismo taisyklėse apibrėžiama, kad reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:
1. Rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:
- iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;
- iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;
2. Dešinė ranka ištiesta į priekį:
- iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;
- iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;
- iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;
- pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;
3. ranka pakelta aukštyn:
- visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;
- vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
Taip pat akcentuojama, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti.
Be to, norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.
