S.Brundza išskyrė pagrindinę problemą – žmogus, nukentėjęs po avarijos, gali pasirinkti, ar tvarkyti automobilį servise, ar atgauti draudimo bendrovės suskaičiuotą remonto vertę.
„Kai žmogus gauna pinigus už avariją patyrusią geležį, tačiau tie pinigai nenueina geležiai tvarkyti, nėra gerai“, – spaudos konferencijoje pristatydamas jo siūlomus įstatymų pakeitimus kalbėjo Seimo narys.
Jo teigimu, po avarijos nukentėjęs automobilis privalo būti remontuojamas servise ir draudimo bendrovė turi atsiskaityti būtent su servisu, o ne pervesti pinigus žmogui. Žmonės neretai giriasi, kad uždirba patyrę avarijas – draudimo bendrovės jiems perveda už patirtą žalą priteistą atlygį, o jie automobilio neremontuoja išvis arba suremontuoja prastai.
Čia kalbama tik apie žmogaus, kuriam automobilio remontą kompensuoja civilinės atsakomybės draudimas, rūpesčius. O ką daryti avarijos kaltininkui?
Policija turi tirti daugumą avarijų
Policijos pareigūnai šiuo metu į nemažą dalį eismo įvykių nevyksta – jų įsikišimo neprireikia ten, kur nenukentėjo žmonės ir yra aiškus avarijos kaltininkas. Po tokių avarijų jų dalyviai tik užpildo eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirsto savais keliais, nors automobiliai gali būti stipriai pažeisti.
Įstatymu yra reglamentuota, kada automobilis negali judėti sava eiga – jeigu pažeisti „lonžeronai“, statramsčiai ar kitos konstrukcinės mašinos dalys
„Įstatymu yra reglamentuota, kada automobilis negali judėti sava eiga – jeigu pažeisti „lonžeronai“, statramsčiai ar kitos konstrukcinės mašinos dalys. Tačiau šito niekas nekontroliuoja“, – sakė S.Brundza.
Jis siūlo, kad policija tirtų daugiau eismo įvykių nei dabar. Jeigu žmogui kyla įtarimas, kad bent vieno avarijos dalyvio automobiliui yra pažeisti konstrukciniai elementai, dėl kurių jis negali važiuoti, turėtų būti kviečiama policija ir toks automobilis privalo nedelsiant prarasti techninę apžiūrą. Jį suremontavus, reikėtų iš naujo pereiti ekspertizę ir techninę apžiūrą – tik tada avarijoje stipriai sumaitotai transporto priemonei būtų leidžiama vėl dalyvauti eisme.
S.Brundza pritarė, kad griežtesni reikalavimai turėtų ir neigiamų pasekmių – gali brangti civilinės atsakomybės draudimas, policija turėtų daugiau darbo, tačiau geroji pusė viską atpirktų. Dabar avarijos kaltininko automobilio remonto iš esmės nereglamentuoja jokia įstaiga, tad po tokių pataisų keliuose sumažėtų „karstų ant ratų“.
Seimo narys pridūrė, kad nemaža problema – Lietuvoje iš užsienio pusėmis atvežami automobiliai. Jie čia sulipdomi ir parduodami tarsi nepatyrę jokio eismo įvykio. Po didesnės avarijos tokie automobiliai skyla pusiau, o jų keleiviams galimybė išgyventi sumažėja iki minimumo.
Nori kontroliuoti servisų darbą
Buvęs lenktynininkas, didžiausios Lietuvoje „Cadillac“ automobilių kolekcijos savininkas spaudos konferencijos metu svarstė, ar kiekvienas automobilių servisas gali tinkamai suremontuoti po avarijos nukentėjusią transporto priemonę. Jeigu pažeidimai tik kosmetiniai, pakeisti žibintus ar buferius gali bet koks servisas ar verslo liudijimą turintis mechanikas, tačiau kai remonto sąmata išauga iki kėbulo geometrijos atstatymo, kokybiškai tokius darbus atlikti gali mažai kas.
„Reikia kalbėti apie servisų sertifikavimą. Kėbulo geometrijos tiksliai atstatyti neturint tinkamos įrangos neįmanoma“, – teigė S.Brundza. Priėmus tokias pataisas, automobilio kėbulo geometrijos taisymus galėtų daryti tik tam tikrą įrangą turintis servisas.
Jo manymu, automobilių servisų rinkoje oligopolija neįsigaliotų – čia nepradėtų vyrauti keli dideli servisų tinklai. Lietuvoje yra daugiau kaip milijonas transporto priemonių, tad darbo užtektų visiems, tik ne visi galėtų atlikti bet kokius darbus.
„Vokietijoje 8-9 proc. avarijų įvyksta dėl techninių nesklandumų automobiliuose, tačiau Lietuvoje – praktiškai nulis. Kodėl? Nes visų avarijų kaltininkai – vairuotojai, nepasirinkę saugaus greičio, o automobilio kaltės nebūna“, – teigė S.Brundza.
