Vandens lygis krašto kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože pakilo iki 84 cm. Automobilių eismas čia draudžiamas, dėl per didelio vandens lygio automobiliai nustoti kelti ir specialia „Kelių priežiūra“ technika.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną prognozuojami nedideli krituliai. Rytą daug kur, vakare vietomis formuosis plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 5–10 m/s greičio, vakare pajūryje – iki 14 m/s.
Vienas ilgiausių potvynių nuo Nepriklausomybės atgavimo
Vos porą dienų gavusiems atsikvėpti Rusnės gyventojams ir vėl tenka stovėti eilėse norint išvažiuoti ar grįžti į salą. Rusnės kelias per rudenį prasidėjusį potvynį apsemiamas jau ketvirtą kartą. Gyventojai sako pavargę nuo kasmet ilgėjančių potvynių, ir vis tikisi sulaukti valdžios žadėtos estakados.
Kasmet potvynio vanduo paskandina ketvirtadalį Šilutės rajono teritorijos – apsemia apie keturis tūkstančius hektarų, apie pusantro šimto sodybų. Jų gyventojai sausumą pasiekia pylimais arba aplinkiniais neapsemtais keliais. Tačiau keletą sodybų vanduo yra apsupęs iš visų pusių, gyventojai persikelti gali tik valtimis.
Prie kasmetinių potvynių pripratę pamario gyventojai sako nuo šio jau pavargę. Tai – vienas ilgiausių per pastaruosius du dešimtmečius. Prasidėjęs 2017-ųjų spalio viduryje, nesitraukia iki šiol. O Šilutės–Rusnės 400 metrų kelio atkarpa apsemiama jau ketvirtą kartą. Dabar vanduo vėl pakilęs beveik pusmetriu. Gyventojai ir automobiliai keliami specialia technika.
Atšilus orui iš ledų vaduojasi visos pamario upės. Rusnės kelias šįkart patvino ne dėl ledų sangrūdų, o dėl vandens, plūstančio iš Nemuno aukštupio į žemupį bei nepalankaus vėjo, kuris neleidžia ledams išplaukti iš marių. Prognozuojama, kad potvynis baigsis gegužę, kai vanduo pasitrauks iš pievų ir sodybų.
