Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau pasirodo keliuose, bei ne visuomet atsargus vairuotojų elgesys. Apie tai, kaip elgtis susidūrus su gyvūnu ir kokiais kontaktais kreiptis nepavykus išvengti nelaimės, pasakoja ekspertai.
Žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų
Rizika susidurti su į kelią išbėgusiu gyvūnu išlieka kiekvienu metų laiku, tačiau pavasaris ir ruduo pasižymi išaugusia tokių eismo įvykių tikimybe. Statistiniai duomenys rodo, kad tokių susidūrimų skaičius pradeda augti balandžio mėnesį ir išlieka aukštas visą antrąjį metų ketvirtį – draudimo bendrovės ERGO duomenimis, 2023 m. balandžio – birželio mėnesiais buvo užfiksuota beveik trečdalis visų per metus įvykusių susidūrimų su laukiniais gyvūnais.
„Pernai vien per šiuos tris mėnesius fiksavome 187 pranešimus apie eismo įvykius, kuriuose transporto priemonės susidūrė su gyvūnais. Vidutiniškai tai yra du susidūrimai su gyvūnais per dieną. Klientams dėl to išmokėjome daugiau nei 380 tūkst. eurų, o vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala viršijo 2000 eurų“, – kalba ERGO transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Ekspertas pastebi, kad didžiausia žala padaroma susidūrus su stambiais laukiniai gyvūnais – elniais ar stirnomis, šernais. Štai praėjusiais metais prieš automobilį iššokęs elnias taip apgadino transporto priemonę, kad draudimo išmoka siekė 17 tūkst. eurų. Užfiksuotas ne vienas atvejis ir kai kelią pastojusių stirnų transporto priemonėms padarytos žalos viršijo daugiau nei 15 tūkst. eurų.
Būtina pranešti policijai
Draudimo bendrovės atstovas primena, kad susidūrus su laukiniu gyvūnu visuomet reikėtų informuoti policiją (skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112). Atvykę policijos pareigūnai tinkamai užregistruos eismo įvykį, kad KASKO draudimas galėtų atlyginti patirtus nuostolius.
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vadovė Laima Grižaitė pasakoja, kad laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl sužeidus gyvūną ar jam žuvus, kelių eismo taisyklės įpareigoja apie tai pranešti policijai.
„Pranešus apie sužeistą ar žuvusį gyvūną, skubiosios pagalbos tarnybų specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu ar klubu. Būtent medžiotojams, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodama pasirūpinti sužeistu ar žuvusiu gyvūnu“, – kalba specialistė.
Ji primena, kad paimti partrenktą gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio, draudžiama – jei gyvūnas ar jo dalis paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai, o tai gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Geriausia prevencija – saugus greitis
Pasak ekspertų, artintis prie sužeisto gyvūno nereikėtų ir dėl saugumo priežasčių – sužeistas žvėris gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Pasak R. Bieliausko, saugiausia – pasitraukus į šalikelę ir pastačius avarinio sustojimo ženklą – atvykstančios pagalbos laukti automobilyje.
„Neretai susidūrimo su gyvūnu apskritai galima išvengti – svarbiausia stebėti įspėjamuosius kelio ženklus ir pavojinguose kelio ruožuose pasirinkti mažesnį greitį nei yra maksimalus leistinas. Ypač tamsiuoju paros metu, kai reikia daugiau laiko pastebėti šalia kelio ar ant jo esantį žvėrį“, – kalba R. Bieliauskas.
Jam pritaria ir L. Grižaitė, primindama, kad pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio ar šalia jo, reikėtų sumažinti greitį ir vengti artėti prie žvėries. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereikėtų jo gąsdinti signalizuojant trumpomis ar ilgomis šviesomis, nes apakinto gyvūno elgesys yra visiškai neprognozuojamas – geriau trumpais pliūpsniais spausti garsinį signalą.
Svarbu – važiuoti lėčiau, vairuoti atidžiai ir išlikti budriems, ypač kai važiuojama miškingomis vietomis. Reikėtų pasirinkti tokį greitį, kuriuo važiuojant jaučiamasi saugiai ir yra pakankamai laiko sustoti, jei į kelią netikėta išbėga gyvūnas.