Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Techninė apžiūra pabrangs: ar elektromobilių vairuotojai gali tikėtis lengvatų?

Nuo šių metų liepos mėnesio brangs transporto priemonių techninė apžiūra. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek kainuos ši paslauga.
Elektromobilis
Elektromobilis / Midjourney.com iliustr.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite rubrikoje GAZAS.LT.

Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir / arba infliacijos / defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis.

LTSA paskelbė, kiek brangs TA paslaugos vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams.

Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 1,4 euro daugiau, t. y. 28,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos 1,1 euro brangiau – 23 eurus, dyzelinu – 26,70 euro, vadinasi, kaina didėja 1,30 euro. Visas paskelbtas kainas rasite čia.

Tačiau LTSA nepaskelbė, kiek kainuos techninė apžiūra elektromobiliams, pastebi 15min skaitytojai. Ir klausia: ar elektromobiliams (kaip „žalioms“) transporto priemonėms, taikomos TA lengvatos? O gal apskritai nereikia mokėti už apsilankymą techninių apžiūrų stotyje? Galbūt tai yra dar vienas privalumas, kuriuo naudojasi EV vairuotojai?

Kiti skaitytojai teiravosi, kuo skiriasi elektromobilio techninės apžiūros procedūra nuo tradicinio automobilio su vidaus degimo varikliu.

Kiek užtrunka elektromobilio techninė apžiūra

LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius sako, kad elektromobilio patikra techninių apžiūrų (TA) stotyse užtrunka iš esmės tiek pat, kiek įprasto automobilio, varomo benzininiu varikliu. O TA kaina yra skaičiuojama pagal laiko sąnaudas. Todėl ji nesiskiria nuo benzininio automobilio patikros, kuri yra pati paprasčiausia, vertinant sąnaudas.

Dyzelinių automobilių patikra užtrunka ilgiau, nes TA metu tikrinamos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos ir pačios emisijos. Todėl jų patikros įkainis didesnis.

Pasak J.Rašomavičiaus, labai didelio skirtumo tarp įprastų benzininių automobilių ir varomų elektra, nėra:

„Šiuo metu elektromobiliai nėra išskiriami. Ir Europos lygmeniu nėra priimta sprendimų. Todėl baterijos būklė ar galimi jungčių pažeidimai nėra tikrinami. Bet ateityje, manau, atsiras poreikis juos išskirti dėl patikros ypatumų. Nes akivaizdu, kad tokių transporto priemonių mūsų keliuose nuolat daugės.

Kita vertus, mes juk tikriname automobilio būklę: pakabos, žibintų, stabdžių vairo. Skiriasi tik galios šaltinis. Tad labai didelių skirtumų neturėtų būti ir ateityje. Diskusijos apie EV patikros ypatumus jau prasidėjo, bet mes, lietuviai, Europoje nesame rinkos lyderiai, taigi ir TA patikroje nebūsime novatoriais“.

Techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas priduria, kad esminis privalomosios TA tikslas – eliminuoti iš eismo galinčias grėsmę kelti transporto priemones.

„Šis tikslas visai nepriklauso nuo to, kokią energijos ar degalų rūšį transporto priemonės naudoja. Šia prasme patikra visiškai universali: vertinami žibintai, visa šviesos signalizacija, stabdžių efektyvumas, pakabos būklė ir kitos automobilio sistemos bei mechanizmai, turintys įtakos saugiai jo eksploatacijai.

Kaip ir tikrinant naujos kartos automobilius su vidaus degimo varikliais – TA metu prie EV borto kompiuterio prisijungus per OBD jungtį tikrinama aktyvių saugos sistemų būklė“, – komentavo R.Gabartas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos