Kone populiariausias pavyzdys – „Google Maps“ programa, leidžianti realiu laiku stebėti miesto gatvių apkrovimą. „Waze“ programoje eismo dalyviai praneša apie incidentus ir kelio remontus, o „Uber“ padeda susikooperuoti su kolegomis kelionei panašia kryptimi.
Išmanūs keliai
Vilniuje šiuo metu egzistuoja daugiau eismo valdymo sistemų nei kad daugelis įsivaizduoja. Mieste pastatyti šviesoforai sujungti į vieningą sistemą ir yra reguliuojami priklausomai nuo dienos meto. Vadinamosios „žaliosios juostos“ taip pat egzistuoja, tačiau neveikia taip, kaip buvo suplanuota jų kūrimo metu.
Kuriant „žaliąsias juostas“, buvo numatoma, jog viešasis transportas pagrindinėmis gatvėmis galėtų važinėti jiems skirtomis juostomis ir autobusui, važiuojančiam pagal grafiką, priartėjus prie šviesoforo, užsidegtų žalias signalas.
„Pradinėje stadijoje buvo investuojama tik į šviesoforus, bet juostų nebuvo. Jos atsirado per vėlai, gal tik prieš 5–6 metus. Ta idėja šiandien nėra iki galo realizuota – ji leidžia viešajam transportui judėti lengviau, tačiau projektas neįgyvendintas iki galo“, – sakė įmonės „Viltechna“, atliekančios intelektinių transporto sistemų importą ir jų panaudojimo projektavimą gatvėse, direktorius Dainius Diska.
Jo teigimu, artimiausiais metais ne tik sostinėje, bet ir visuose šalies keliuose atsiras šviesos diodų LED kelio ženklai, kurių reikšmę bus galima keisti pagal eismo situaciją. Pavyzdžiui, dieną autostrada galima važiuoti 130 km/val., o piko metu greitį būtų galima sumažinti iki 110 km/val.
Kitas svarbus elementas – automatinė sunkvežimių svorio kontrolė. Lietuvos keliais važinėja daug perkrautų sunkvežimių, o kelių dangos jiems nėra pritaikytos ir todėl jos dyla greičiau. Įstačius specialius jutiklius į asfaltą populiariausiuose sunkiojo transporto keliuose, būtų daug lengviau kontroliuoti, kad perkrauti sunkvežimiai į kelius neišvažiuotų.
Kalbėdamas apie intelektines sistemas keliuose, D.Diska, kaip gerai veikiantį dalyką, išskyrė automatinę greičio kontrolę. Lietuvos keliuose sumontuota daugiau nei 100 stacionarių greičio matavimo prietaisų, kurie verčia vairuotojus nevažiuoti greičiau nei leistina. Kadangi žmogiškojo įsikišimo čia nebėra, tai bauda yra neišvengiama, o korupcijos lygis – nulinis.
Automobilių sistemos
Šiuolaikinėse transporto priemonėse taip pat gausu sistemų, palengvinančių vairavimą ir didinančių aktyvųjį saugumą. Prieš trisdešimt metų stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) dar buvo didelė naujovė, o šiandien ji – kiekviename naujame Europoje parduodamame automobilyje.
Panaši situacija yra su elektronine stabilumo kontrole (ESP, TRC ir t.t. – gamintojai ją vadina skirtingai). Dar prieš dvidešimt metų tai buvo didesnė egzotika nei elektromobilis šiandien, tačiau nedideles vairuotojo klaidas ištaisančią sistemą automobilių gamintojai įvertino ir dabar ją galima rasti visose naujose mašinose.
Šiandien tos sistemos yra dar patobulėjusios ir stabdant ratai ne tik nebėra blokuojami, bet, priklausomai nuo kelio dangos, kiekvienam jų gali būti skiriama skirtinga stabdymo jėga (automobiliuose, turinčiuose elektroninę stabdymo jėgos paskirstymo sistemą, dažniausiai vadinamą EBD).
Tempomatas (arba autopilotas) ypatingai praverčia ilgų kelionių metu, o pastaraisiais metais išpopuliarėjusi jo atmaina, vadinamasis „aktyvus tempomatas“, ženkliai prisideda prie eismo saugumo. Daug gamintojų jau gali pasiūlyti tokį funkcionalumą, kai automobilis laikosi saugaus atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Jeigu važiuojama pasitelkus tempomatą ir priešais važiuojantis vairuotojas staigiai pradėjo stabdyti, „aktyvus tempomatas“ nedelsiant sureaguoja ir pradeda daryti tą patį – taip išvengiama ne vienos avarinės situacijos ir netgi eismo įvykių.
„Volvo“ pirmieji pradėjo į automobilius montuoti įrangą, kuri skenuoja prieš automobilį judančius objektus ir, pastebėjusi avarinę situaciją, imasi veiksmų – iš pradžių perspėja vairuotoją garsiniu signalu, o jei šis nereaguoja, staigiai stabdo. Tokia sistema itin aktuali miestuose ir neapšviestuose daugiabučių kiemuose, kur į kelią bet kurią akimirką gali išbėgti vaikas, o užsižiopsojęs vairuotojas praleis sekundę, per kurią galėtų automobilį sustabdyti.
Ši sistema, kurią įvairūs gamintojai vadina skirtingai („City safety“, „Eyesight“ ir t.t.), šiandien dar nėra prieinama daugelyje automobilių, o tik vienas jų, „Subaru Outback“, turi ją standartinėje įrangoje. Tačiau galima spėti, kad būtent ši aktyvaus saugumo sistema artimiausiais metais populiarės labiausiai.
Kita saugumo sistema, kurią galima būtų priskirti prie darančių didžiausią įtaką eismo saugumui, būtų automatinė vairo kontrolė. „Hyundai“ ir kai kurie kiti automobiliai, užfiksavę, kad mašina krypsta iš eismo juostos ir vairuotojas į tai nereaguoja, automatiškai pasuka mašinos vairą taip, kad šis grįžtų į tą pačią eismo juostą.
Ši sistema, sujungta su aktyviu tempomatu ir dar šiek tiek patobulinta, artimiausiais metais gali sukelti didelį proveržį autonominių automobilių srityje. Panašų konceptą šį rudenį pristatė „Tesla“ – šie elektromobiliai greitai galės važiuoti viena greitkelio eismo juosta, sekdami paskui kitą transporto priemonę, vairuotojui tuo metu skaitant laikraštį.
Automobilių gamintojai nemažai dirba tobulindami sistemas, leidžiančias transporto priemonėms „kalbėtis“ tarpusavyje ir pranešti apie eismo spūstis, slidų kelią ir kt., tačiau šioje srityje vairuotojai, naudodamiesi išmaniojo telefono programėlėmis, kol kas sukuria daugiau naudos.
Yra daug elektroninių sistemų, kurių tikslas – ne ištaisyti vairuotojo klaidą, o tik įspėti apie ją. Tokių pavyzdžių galima rasti net ir pačiuose mažiausiuose automobiliuose, kaip „Nissan Note“. Čia veidrodėliuose, jeigu į vairuotojui nematomą „akląją zoną“ įvažiavo kitas eismo dalyvis, gali įsižiebti lemputė, o nukrypus iš eismo juostos, automobilis pradės pypsėti.
