Pavyzdžiui, leistiną promilių ribą viršiję vairuotojai dievagojasi kad:
- Sėsdami prie vairo, alkoholio nevartojo, bet praskalavo dantis burnos higienos skysčiu. Gal net kelis lašus netyčia nurijo.
- Arba, kad gėrė nealkoholinį alų, bet va, jis kažkodėl turėjo alkoholio.
- Dar geriau – kad suvalgė saują saldainių su likeriu ar brendžiu.
- Dar smagesnė versija, kad apsvaigo prekybos centre išgėrę giros.
- Na, ir ne kartą žiniasklaidoje nuskambėjusi istorija, kad apsvaigimą prie vairo sukėlė širdies lašai. Nes, neva, vartantis širdelei, susilašino pusę buteliuko.Suprasti akimirksniu
Ko verti vairuotojų pasiteisinimai?
Ar tokie pasiteisinimai turi realų pagrindą? Juk, tarkime, širdies lašai tikrai pagaminti etanolio pagrindu (apie 61,5 proc.). Burnos skalavimo skysčio sudėtyje taip pat yra alkoholio. O ar gali nealkoholinis alus, kurio etiketėje puikuojasi 0,0 proc., veikti kaip alkoholinis?
Jei kyla tokių abejonių, geriausia kreiptis į ekspertus. Marius Anusauskas – bene didžiausias Lietuvoje alkoholio matuoklių ekspertas. Jis išmano šių prietaisų technologiją ir matavimų metodologiją. Žino, kaip ir kur nukeliauja į organizmą patekęs alkoholis.
Todėl pasikvietėme Alkotesteris.lt specialistą į studiją ir išbandėme visus vairuotojų minimus produktus:
- šių eilučių autorius vartojo nealkoholinį alų,
- žurnalistė Monika Bertašiūtė Čiužienė skalavo burną mėtų skonio skysčiu,
- žurnalistas Ramūnas Jokubauskas valgė saldainius su brendžiu,
- tekstų kūrėjas ir pedagogas Justinas Pekarskas ragavo naminės giros,
- logistikos specialistas Stasys Boravskis susilašino pusę buteliuko širdies lašų.
Kaip vyko eksperimentas
Pagal metodologiją (kad alkoholis pasišalintų iš burnos ir būtų testuojamas tik iš plaučių iškvepiamas oras) po bet kurio iš išvardytų produktų vartojimo reikia palaukti 15 minučių. Ir tik tuomet pūstį į profesionalų alkotesterį.
Tačiau Marius Anusauskas, norėdamas, kad eksperimentas būtų 100 proc. autentiškas, pasiūlė papildomai išbandyti ir alkoholio detektorių. Tokį prietaisą pareigūnai naudoja reidų metu, norėdami tik nustatyti, ar iškvepiamame ore apskritai yra alkoholio. Kitaip tariant, pučiant nuotoliniu būdu, gaunamas atsakymas TAIP (yra), arba NE. jei reikia, po to naudojamas ir alkotesteris, norint nustatyti, ar viršyta 0,4 promilių riba.
Ar nealkoholinis alus gali turėti alkoholio?
Todėl, vos tik pavartoję testuojamų skysčių, eksperimento dalyviai „prasipūtė“ ir į detektorių. Jis patvirtino, kad alkoholio esama burnos skalavimo skystyje ir širdies lašuose. O nealkoholiniame aluje alkoholis nebuvo identifikuotas.
Antras pūtimo seansas (jau į alkotesterį, praėjus 15 minučių, pagal metodologiją) atskleidė kiek kitokius rezultatus. Plačiau kviečiame žiūrėti filmuotame siužete.
