Vienų sužeidimai rimtesni, kitų menkesni. Iš šešių avarijoje dalyvavusių asmenų, keturi buvo keleiviai.
Prieš keletą mėnesių portale 15min buvo inicijuota apklausa, kurios metu keleivių buvo klausiama – ar jie užsisega saugos diržus automobilyje?
35 procentai respondentų atsakė, kad diržo nesisega net ir tada, kai juos paragina priekyje sėdintis vairuotojas. Apklausoje dalyvavo 4000 žmonių. Tikimybė, kad minėtoje avarijoje dalyvavę asmenys nesegėjo saugos diržų – nemenka.
Užsisegęs keleivis – saugus vairuotojas
Užsisegti saugos diržus keleiviai, sėdintys ant užpakalinės sėdynės, turėtų ne tik dėl savo paties saugumo. Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad avarijos metu į automobilio salono priekį skriejantis keleivis gali mirtinai sužaloti vairuotoją ar šalia jo sėdintį žmogų.
Įsivaizduokite: automobilis trenkiasi į kliūtį palyginti nedideliu greičiu – 50 km/val. Saugos diržai prispaudžia priekyje sėdinčius asmenis prie sėdynės – šie išlieka nesužeisti. Tačiau kas vyksta su keleiviais, kurie sėdi ant užpakalinės automobilio sėdynės ir diržų nesegi?
Atsakymas į klausimą – sėdintys ant užpakalinės sėdynės rėžiasi į keleivius, sėdinčius priekyje. Jeigu automobilis senas, neturintis galvos atlošų, pasekmės gali būti dar baisesnės: 80 kg sveriantis „mėsos kalnas“ atsitrenkęs į priekyje sėdinčių keleivių pakaušį gali tapti mirties įrankiu sėdintiems priekyje.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl susilaikymas nuo primygtino siūlymo „gal galite užsisegti saugos diržus“ gali būti pražūtingas. Žinoma, atsakomybė prieš policijos pareigūną, nesegint saugos diržų, taip pat yra nemaloni – už neprisegtą saugumo priemonę galima gauti 57–86 eurų baudą.
Ar tikrai susidūrusiuose automobiliuose buvo asmenų, kurie nesegėjo saugos diržų, paaiškės tik po pareigūnų atlikto tyrimo.
