– Kodėl kasate sniegą nuo kelių ir šaligatvių, jei po juo ledas? Juk tampa dar slidžiau.
– Jei sniego nenukastume, susiformuotų dar storesnis ledo sluoksnis, kurio atsikratyti nebepavyktų iki pat pavasario! Be to, nenuvalius šaligatvių tektų klampoti per vis didesnes sniego pusnis, keliuose automobiliai užklimptų ir negalėtų išvažiuoti, kiltų problemų specialiajam transportui.
Jei iškrinta sniegas ir keli pravažiuojantys automobiliai jį priploja, susidaro ledas, kurį ištirpinti yra be galo sunku, reikalingas didelis chloridų mišinių kiekis, o tai reiškia neproporcingai didesnes išlaidas ir didesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Kad taip nenutiktų, kelius barstome prevenciškai net tada, kai dar nesninga. Taip užtikrinama, kad pradėjus snigti keliuose bus kiek įmanoma palankesnės eismo sąlygos, esant lijundrai krituliai nesušaltų ir nesusidarytų ledas. Iš anksto pabarsčius kelius, lengviau juos vėliau ir nuvalyti, nes sniegas nepavirsta į ledą.
– Kodėl šaligatvius barstote priemonėmis su druska, kurios gadina batus? Nejaugi neįmanoma pasirinkti kitų priemonių? Ir kaip žinoti, kad šaligatviai tikrai pabarstyti, jei tos druskos nesimato.
– Visos ledą tirpdančios ir slidumą mažinančios priemonės turi didesnį ar mažesnį poveikį aplinkai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje keliai barstomi skaldos ir druskos mišiniu, tačiau jis nebūtinai yra geresnis pasirinkimas. Atšilus orams ir prasidėjus žolės pjovimo darbams, likusi skalda gali patekti į žoliapjoves ir išskriejus dideliu greičiu, sužeisti praeivius ar pažeisti pro šalį važiuojančių automobilių stiklus.
Druska, kaip sudedamoji priemonių, mažinančių slidumą keliuose, dalis naudojama visada. Ji taip pat daro poveikį mieste augantiems krūmams ir medžiams, vejai, gėlynams, kuriems dideli druskos kiekiai pažeidžia šaknis, trukdo augti. Visgi nėra kito būdo užtikrinti, kad keliais žiemą galima būtų važinėti saugiai, todėl imdamiesi prevencinių barstymų užtikriname, kad į aplinką patekusios druskos kiekis būtų kiek įmanoma mažesnis. Beje, reguliariai impregnuojant batus specialiomis priemonėmis, druskos poveikio galima išvengti. Tereikia tinkamai prižiūrėti savo avalynę šaltuoju sezonu.
Kuo bus barstomi keliai ir šaligatviai, kiekviena savivaldybė renkasi pati, atsižvelgdama į kainą ir poveikį aplinkai, veiksmingumą. Pavyzdžiui, Anykščiuose ir Vilniuje šaligatvius pasirinkta barstyti tik druska. Kitur šaligatvius barstome smėlio ir druskos mišiniu. Gatves visur barstome druskos mišiniu, nes jis turi efektyviausią poveikį. Barstyti stengiamės tikslingai, kiek yra būtina, kad iki minimumo sumažintume poveikį aplinkai ir darytume tai optimaliomis sąnaudomis.
Šiais metais mes užsisakėme druską iš Maroko, kuri yra šiek tiek rausvo atspalvio, todėl matosi ant šaligatvio iš karto pabarsčius. Tačiau kai druska ištirpsta, jos pamatyti nebepavyks. Gyventojams patariame prieš išeinant iš namų pasitikrinti, kokios yra oro sąlygos ir rinktis tinkamą avalynę. Kiekvienas turėtume pasirūpinti savo saugumu ir patys, rinktis tinkamą aprangą, o vairuojant laikytis saugaus atstumo ir greičio.
– Kodėl po naktinės pūgos ryte randu nenuvalytą kiemą? Tai sudaro didelių problemų bandant nuvežti vaikus į mokyklą ir laiku pasiekti darbą.
– Gatvės ir šaligatviai valomi prioriteto tvarka, kurią nustato savivaldybės. Paprastai valyti pradedama nuo pačių pagrindinių gatvių: prie poliklinikų ir ligoninių, mokyklų, viešųjų įstaigų, taip pat viešojo transporto stotelės, nuokalnės ir įkalnės, viadukai, tiltai. Tuo pačiu principu valomi ir šaligatviai – pirmiausia tie, kuriais vaikšto daugiausiai žmonių, o pabaigai paliekami gyvenamieji rajonai, kur praeivių yra mažiausiai. Pagal šiuos prioritetus numatomi darbo grafikai.
Gyventojams reikėtų pasitikrinti, kas atsakingas už jų kiemo valymą – paprastai savivaldybės šią atsakomybę palieka gyventojams. Daugiabučių namų savininkai paprastai turi patys organizuoti teritorijų priežiūrą – samdyti tokias paslaugas teikiančią įmonę arba kiemus valyti patys. Privačių namų gyventojai taip pat turėtų patys pasirūpinti kiemo tvarka – jei gyventojui reikalinga pagalba, jis gali kreiptis į teritorijų priežiūros kompanijas ir šią paslaugą užsisakyti.
– Kodėl tuos pačius gatvių ir šaligatvių plotus valote naudodami skirtingą įrangą?
– Teritorijų priežiūra kartais reikalauja tikro meistriškumo, nes pagal įvairius rodiklius – vėjo kryptį, kritulių pobūdį, oro temperatūrą – turime numatyti, kaip galėtų atrodyti kelio danga ir kokią įrangą reikėtų pasirinkti. Kitos dienos planą ruošiame iš vakaro, todėl nuolat stebime orų prognozes ne tik įvairiose programėlėse, tačiau ir įvertindami faktines kelių ir šaligatvių būkles.
Prieš pradedant darbus visada patikrinama, ar nereikia kažko keisti, juk kartais oras gali pasikeisti akimirksniu. Pagal oro sąlygas nustatoma, ar valyti tik su šluota, o gal reikės ir peilių, ir šluotos, galbūt prireiks tik barstyti arba ir valyti, ir barstyti – tų įvairių kombinacijų yra daug, todėl reikia nuojautos ir žinių, kad pasirinktume tinkamai.
Norint tinkamai numatyti reikiamą druskų kiekį, taip pat reikia patirties ir žinių. Įprastai gatvėms barstyti reikia 15-20 gramų druskos kvadratiniam metrui, bet esant plikledžiui gali būti ir 40-65 gramai. Automobiliai pervažiuodami su padangomis pagerina druskos daromą efektą, ją suslėgdami, paskirstydami gatvėje o žmonės vaikščiodami tokio efekto nepadaro, todėl šaligatviams reikia didesnio druskos kiekio. Kartais jis gali siekti net 95 gramus kvadratiniam metrui.
Kiekviename prižiūrimame rajone yra kvalifikuota komanda ir reikiama įranga, kuri padeda užtikrinti tinkamą kelių priežiūrą. Esant sudėtingoms oro sąlygoms, komandos darbą pradeda naktį ir dirba visu pajėgumu. Jei orai itin ekstremalūs, pasitelkiama ir papildoma pagalba, pavyzdžiui, prie sniego valymo prisideda ūkininkai.
