Lapkritį ir gruodį tamsusis metas trunka ilgai. Dažnai tamsoje išeiname, su tamsa ir grįžtame. Negana to, matomumą mažina tokie šiam laikotarpiui būdingi reiškiniai kaip prastas oras, šlapios kelio dangos atspindžiai. Pavojai tyko ne tik keliaujant pėsčiomis užmiestyje, bet ir miesto gatvėse – ne visos jos tinkamai apšviestos, ne visos turi šaligatvius.
Kad ir kur bekeliautumėte pėsčiomis, visada reikia laikytis pagrindinės tamsaus meto saugaus eismo taisyklės: esate matomas – esate saugesnis. Pasirūpinkite, kad visi šeimos nariai būtų tamsoje gerai matomi, kad nė vienas iš namų neišeitų be atšvaitų, liemenės ar žibintuvėlio. Jie bus saugesni, jūs – ramesni.
Pasirūpinkite matomumu
Automobilio stabdžių sistemos efektyvumas yra svarbu, tačiau dar svarbiau – iš kokio atstumo vairuotojas gali pamatyti jūsų vaiką. Tad prieš išleisdami jį į mokyklą, pas draugus, pasivaikščioti, įsitikinkite, kad jūsų vaikas jau iš tolo yra aiškiai matomas vairuotojams. Jei gyvenate mažame miestelyje, kurio gatvės nėra taip gerai apšviestos kaip didesnių miestų gatvės, o jūsų vaikui tenka eiti (net ir lydimam suaugusiojo) šalikele ar gatvelėmis, kuriose nėra šaligatvio, geriausia išeitis – apvilkti jį šviesą atspindinčia liemene.
Atminkite, kad labiausiai matoma spalva yra ryškiai geltona, kad vaikas liemenę turi dėvėti ant drabužių bei ant mokyklinio krepšio, o ne po juo! Jei vaikas muistosi, nenori vilktis liemenės (o jūs įtariate, kad išėjęs iš namų jis gali liemenę nusivilkti), paieškokite tokios, kokia jam būtų priimtina ir patiktų – šiais laikais liemenės nebūtinai turi būti tik tokios, kokias savo automobiliuose turi vairuotojai – vaikams gaminamos ir kitokių modelių ir stiliaus ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais.
Pasirūpinkite ir atšvaitais. Yra daugybė smagių ir žaismingų, vaikams labai patinkančių atšvaitų: galite rinktis juokingus lipdukus, juostas, atšvaitinius pakabukus ir pan. Pirmiausia paženklinkite mokyklinę kuprinę: prie atvartų ir šonų pritvirtinkite lipdukus arba pakabukus. Žiemą, kai labai anksti temsta, patartina ir prie vaiko batų pritvirtinti šviesą atspindinčius elementus, bet taip, kad jų neuždengtų kelnės. Rekomenduojama ir ant vaiko striukės priekinės dalies (maždaug 100 cm atstumu nuo žemės) pritvirtinti nedidelius šviesą atspindinčius elementus, kad juos matytų priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai.
Jei jūsų vaikas į mokyklą važiuoja dviračiu ar, nepaisant bjauraus oro, laisvalaikiu juo vis dar važinėja, patikrinkite ar jo dviratis (bei pats dviratininkas) yra matomas kelyje:
- priekyje turi šviesti baltas žibintas;
- raudonas žibintas turi šviesti gale;
- papildomi oranžiniai atšvaitai turi būti ant dviračio ratų stipinų, patartina ir ant rėmo;
- ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – ant dviratininko;
- šalmas su atšvaitu visada ant galvos!
Jei vaikas atsisako dėvėti šalmą, liemenę, leiskite jam suprasti, kad taip pats praranda teisę naudotis dviračiu. Tokios saugaus eismo taisyklės.
Kaip elgtis kelyje
Atšvaitas pats nešviečia, o tik atspindi šviesą. Todėl jį prie drabužių reikia tvirtinti taip, kad būtų gerai matomas iš visų pusių, be to jo neuždengtų kiti daiktai. Užmiestyje pėstieji privalo eiti prieš automobilių judėjimo kryptį (t. y. kaire kelio puse), todėl atšvaitas turi būti pritvirtintas dešinėje pusėje taip, kad automobilių žibintai jį apšviestų (ant dešinės rankos kiek aukščiau rankos riešo, ant kojos blauzdos srityje ar prisisegtas pakabinamas atšvaitas prie palto ar striukės taip, kad jis būtų suaugusio žmogaus kelių aukštyje – taip pakabintą atšvaitą lengvai apšvies automobilio žibintai).
Pakabinamus atšvaitus reikia tvirtinti taip, kad jie laisvai švytuotų – tokį atšvaitą automobilio šviesos visada „pagauna“ ir eismo dalyvis tampa matomas automobilių vairuotojams.
Mieste pėstieji atšvaitus turėtų užsisegti ar užsidėti taip, kad jie būtų gerai matomi iš įvairių pusių, kad bet kurioje pusėje esančių automobilių žibintai atšvaitus galėtų apšviesti – įvertinkite kaip jūs einate gatvėmis, kaip jas kertate ir pasirūpinkit, kad būtumėte matomas. Klaidinga manyti, kad mieste atšvaitai nereikalingi – kiekvienas vairuotojas pasakys, kad būna situacijų, kai net gerai apšviestoje perėjoje esantis žmogus nėra gerai matomas.
Dviračių ir paspirtukų vairuotojai, važiuodami važiuojamąja dalimi, turi judėti pagal automobilių važiavimo kryptį (dešine puse), todėl atšvaitas turi būti pritvirtintas kairėje pusėje taip, kad automobilių žibintai juos apšviestų.
Nedarykime pavojingų klaidų!
Kai vežate vaikus į mokyklą savo automobiliu, nedarykite esminių klaidų, kurios dažnai sukelia pavojingas situacijas. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra šios:
1. Vaikų ar kitų keleivių išlaipinimas tiesiai ant važiuojamosios dalies, kai transporto priemonė stovi savo eismo juostoje, o kitos transporto priemonės turi ją aplenkti (tai apima ir situaciją, kai sustoję siauroje gatvelėje išlaipinate vaiką ant šaligatvio). Abiem atvejais jūs blokuojate eismą arba priverčiate kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti. Sustokite ten, kur erdvės daugiau – nesvarbu, kad iki mokyklos šiek tiek toliau, svarbu, kad jūs sustojote saugiai.
2. Iš mokyklos grįžtančių vaikų pasiėmimas, sustojus priešingoje nei mokykla kelio pusėje. Tokiu atveju, vaikui teks kirsti važiuojamąją dalį, kad pasiektų jūsų automobilį. Didelė tikimybė, kad išvydęs jus, vaikas visiškai pamirš apie saugumą – matys tik jus, o ne kelią, jį užvaldys noras kuo greičiau pasiekti automobilį, tad nelaimės rizika gerokai išauga.
3. Pagrindinių taisyklių, susijusių su tinkamu važiuojamosios dalies kirtimu, nesilaikymas. Jei vedate vaiką per gatvę, ar pats kertate gatvę vaiko akivaizdoje, darykite tai tik pagal taisykles. Tėvų elgesys vaikui yra pavyzdys ir jei jūs netinkamai elgsitės gatvėje, vaikas nekreips dėmesio į mokykloje išmoktas saugaus eismo pamokas, nes jam daug didesnę įtaką darys jūsų pavyzdys. Jei jam teks savarankiškai priimti sprendimą, jis elgsis taip, kaip elgtumėtės jūs.
Pasak psichologo ir socialinių mokslų habilituoto daktaro Vytauto Gudonio, suaugusiesiems užtenka periferiniu matymu pamatyti automobilį ar kitą judantį objektą ir centrinė nervų sistema iš karto apskaičiuoja atstumą iki jo bei laiką, kada jis priartės, tačiau vaikams šis sugebėjimas dar neišsivystęs – jie nesuvokia nei atstumo iki objekto, nei objekto judėjimo greičio, todėl negali taip tiksliai apskaičiuoti, kada jis priartės. Būtent dėl to reikia išmokyti vaikus, kad jie, pamatę automobilį, sustotų ir palauktų, kol judantis objektas sustos juos praleisti arba pravažiuos.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
