Atrodytų, jog eismo saugumo situacija per pastaruosius metus smarkiai pagerėjo – automobiliai ir saugesni, ir naujesni, miestų infrastruktūra gerėja, o per paskutinį dešimtmetį vaikų žūčių eismo įvykiuose skaičius sumažėjo daugiau kaip 10 kartų. Tačiau sužeistų vaikų skaičius per panašų laikotarpį sumažėjo tik maždaug perpus – 2007-aisiais sužeista 740 vaikų, o per šių metų sausio–liepos mėnesius – 348 nepilnamečiai.
Savarankiškumo nereikia skubinti
Rugsėjį į mokyklas vėl keliaus dešimtys tūkstančių mokinių – automobiliuose su tėvais, visuomeniniu ar mokyklų transportu, pėstute, žymiai rečiau dviračiai ar paspirtukais. Bene didžiausias iššūkis ir nemažai nerimo laukia tų šeimų, kurių vaikas šiais metais pradės keliauti į mokyklą savarankiškai.
Tėvai turėtų palaukti, kol vaikas natūraliai subręs, ir neskubinti jo savarankiškos kelionės į ugdymo įstaigą.
Kaip pastebi Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis, kaip ir Skandinavijos šalyse bei nemažoje dalyje Vakarų Europos, taip ir mūsų šalies didmiesčiuose klostosi natūrali tradicija, jog savarankiškai į mokyklą pradeda keliauti bent 8 metų sulaukę vaikai, nebent atstumas iki mokyklos būtų labai mažas. Pašnekovo nuomone, apibendrintai kalbant, pradinių klasių mokiniai yra pažeidžiamesni, neretai jiems sunkiau susiorientuoti erdvėje, todėl tėvai turėtų palaukti, kol vaikas natūraliai subręs ir neskubinti jo savarankiškos kelionės į ugdymo įstaigą. Jei vaikas savarankiškai nepasiruošęs, jo atvežimu ar atvedimu į mokyklą ir iš jos turėtų pasirūpinti artimi žmonės.
Saugiausio maršruto repeticija
Kaip vaikui geriausiai padėti pasiruošti į mokyklą keliauti pačiam, jei nutarta, jog tam jau laikas? V.Pumpučio teigimu, dalis tėvų paprasčiausiai nepagalvoja, jog žinios apie tai, kaip elgtis gatvėje, vaikams nėra savaime suprantamos, čia jiems reikia suaugusiųjų pagalbos.
„Žinoma, vaikai žinių apie eismo saugumą gauna mokykloje, pedagogai atlieka savo darbą, tačiau reikia nepamiršti, jog jie paaiškina, primena bendras taisykles, tačiau būtent tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikas žinotų saugų ir aiškų maršrutą nuo namų iki mokyklos, juk mokytojas kiekvieno iki namų nepalydės. Daugelyje šalių įprasta praktika, kai tėvai kartu su vaikais keliauja iki mokyklos bei atgal ir taip supažindina su visais jo laukiančiais iššūkiais – pavyzdžiui, paaiškina, į ką atkreipti dėmesį, pataria, kaip saugiai važiuoti autobusu, kaip elgtis išlipus. Tokie dalykai teoriškai gali skambėti kaip pertekliniai ar smulkmeniški, tačiau net elementarių taisyklių priminimas yra labai svarbus.“
Idealu, jei taip „repetuodami“ maršrutą iki mokyklos tėvai ar vienas iš tėvų veda vaiką ir viską jam paaiškina keliaujant pirmyn, o kelionėje atgal tegul maršrutą ir savo sprendimus paaiškina vaikas – taip suaugusieji galės pasitikrinti, kiek gerai vaikas viską suprato ar jis jau tikrai pasiruošęs savarankiškai kelionei.
Dar vienas momentas, į kurį tėvai ne visada kreipia dėmesį, tačiau kuris itin svarbus, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse – vaikų apranga: ji, taip pat ir kuprinė turi būti ryškių spalvų, taip vairuotojai žymiai geriau matys vaiką, reaguos į jo veiksmus. Būtina nepamiršti ir atšvaitų ar drabužių su prisiūtais atšvaitais, ypač jei vaikui teks keliauti į mokyklą ar kitas veiklas prietemoje.
I.Martinkėnaitė: „Svarbu išmokyti galvoti savo galva“
Patirtimi apie tai, jog kiekvienas vaikas turi natūraliai subręsti savarankiškoms kelionėms į mokyklą ar būrelius, pasidalino žinoma atlikėja ir 12-metės moksleivės mama Ingrida Martinkėnaitė. Pasak Ingridos, jos dukra gana ilgai buvo vežiojama į mokyklą ir tik praėjusiais metais tėvai ryžosi išleisti atžalą į savarankiškas keliones miesto transportu – mergaitei tai buvo nemenkas iššūkis, mat iki tol visuomeniniu transportu kone nebuvo naudojusis, tad tėvams teko supažindinti su elementariomis taisyklėmis, palydėti. „Jaudulio buvo“, – neslepia I.Martinkėnaitė pasakojanti, jog tik įsitikinusi, kad dukra gerai orientuojasi, elgiasi atsakingai, ramiau atsikvėpė.
Ji pasakoja akcentuojanti dukrai, kad taisyklių reikia laikytis, net jei kiti vaikai kartais jų nepaiso, ir pataria visiems tėvams diegti vaikams asmeninę atsakomybę, raginti „galvoti savo galva“.
I.Martinkėnaitė papasakojo ir apie vieną mieste kol kas nepasiteisinusią transporto priemonę – elektrinį paspirtuką: „Pamačiau, kad dukra mieste juo važiuoja nesaugiai, teko patirti ir griuvimų, tad sutarėme, jog jis dar palauks kitų metų“, – bendru savo ir atžalos susitarimu pasidžiaugė ji.
Vaikai seka ir netikusiu suaugusiųjų pavyzdžiu
Paklaustas, kokios yra rizikingiausios eismo situacijos, į kurias vaikai gali patekti, V.Pumputis akcentavo keletą. Pasak saugaus eismo specialisto, vaikai itin dažnai nekantrauja – nori kuo greičiau pereiti gatvę, kartais ir neleistinoje vietoje, neretai mato, kad tą daro ir suaugusieji. Tėvai turėtų paaiškinti, jog taip daryti nevalia, per gatvę galima eiti tik ten, kur leistina ir kai tai saugu. Lygiai taip pat būtina akcentuoti, jog negalima bėgti per gatvę vos tik išlipus iš transporto priemonės – autobuso ar troleibuso. Kita bėda, kad yra vaikų, kurie, pavyzdžiui, keliaudami iš mokyklos, eina atkarpomis, kur nėra šaligatvių – tuomet jie priversti žingsniuoti kelkraščiu, tokių vietų yra net Vilniuje, apgailestavo V.Pumputis.
Vaikai turi būti rengiami ryškiai, kad būtų pastebimi.
„Darsyk noriu akcentuoti ir vaikų matomumo problemą – jie turi būti rengiami ryškiai, kad būtų pastebimi“, – primena specialistas, besiviliantis, jog ir tėvai, ir pedagogai, ir mokyklų transporto vairuotojai, apkritai visi vairuotojai pasistengs ir atliks namų darbus, kurie leistų vaikams keliauti saugiai ir išvengti nelaimių.
Saugiai kelionei reikalingi dviračių takai
Jau minėtose Skandinavijos šalyse įprasta, jog tėvai į darbą, o vaikai į mokyklas keliauja dviračiais, tačiau Lietuvoje ši praktika kol kas sunkiai įsivaizduojama – pirmiausia dėl to, kad miestų dviračių takai dar nėra tiek išplėtoti, kad vaikas galėtų pasiekti mokyklą iš jų neišvažiuodamas. Tad paprašytas patarimų šia transporto priemone norintiems keliauti nepilnamečiams, V.Pumputis replikuoja, jog mūsų šalies didmiesčiuose be tėvų priežiūros vaikus vargiai galima paleisti.
Kaip sektiną pavyzdį jis mini nebent Palangą, kur vaikams keliauti dviračiu į mokyklą, ypač kol orai palankūs, gana populiaru. Tai geras pavyzdys, kai tinkamai išvystyta infrastruktūra leidžia mokiniams rinktis dviratį, o ne kitą transporto priemonę.
Saugaus eismo patarimai, kuriuos tėvai turėtų perduoti vaikams:
- Kelyje ar gatvėje neskubėkite.
- Eidami per gatvę būkite atidūs, nekalbėkite telefonu, nesiklausykite muzikos;
- Eidami per gatvę ar kelią apsidairykite, įsiklausykite, ar neartėja transporto priemonė, ir tik įsitikinę, kad saugu, eikite per gatvę.
- Neikite per gatvę ar kelią iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, kuri užstoja matomumą.
- Išlipę iš autobuso, mokyklinio autobusiuko ar automobilio, palaukite, kol jis nuvažiuos, įsitikinkite, kad saugu ir tik tuomet eikite per kelią.
- Nepamirškite šviesoforo signalų reikšmių. Jei dega raudonas šviesoforo signalas – eiti draudžiama.
- Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eikite tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (t. y. kairiąja puse).
- Tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui būtinai taisyklingai segėkite atšvaitus.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
