Vairavimo instruktorė: lakstūnai, ką gero per tą „sutaupytą“ laiką padarote?

„Kai kurie dedasi schumacheriais… Tiesiame kelyje spausti greičio pedalą tikrai visi moka, bet kai įvyksta nelaimė, teisinasi, kad nesuvaldė transporto priemonės“, – kalbėjo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova. 15min pašnekovė sutiko pasidalinti nuomone apie tai, kas yra saugus greitis ir kodėl taip svarbu mokėti jį pasirinkti. Taip pat tekste panagrinėsime, kas yra reakcijos laikas ir kas per tą sekundę įvyksta.
Vairuotojas
Vairuotojas / 123RF.com nuotr.

Saugus ar leistinas greitis — kurį pasirinkti?

Toli gražu ne kiekvienas vairuotojas supranta, kad tinkamai pasirinktas greitis — saugios kelionės garantas. Tą pastebi ir 15min kalbinta vairavimo instruktorė O.Židovlenkova. Anot jos, dažnas klaidingai įsivaizduoja, kad šiek tiek labiau spustelėjus greičio pedalą nieko baisaus nenutiks, o ir kelionės tikslą pasieks greičiau. Bet ar tikrai verta dėl kelių minučių rizikuoti savo ir kitų eismo dalyvių saugumu?

Kaip paaiškino vairavimo instruktorė, leistinas greitis, kurį aiškiai apibrėžia Kelių eismo taisyklės ar ženklai, tai greitis, tinkamas esant idealioms sąlygoms. O saugus greitis, pridūrė, yra labai individualus ir priklauso nuo daugybės kriterijų, pavyzdžiui, vairavimo technikos ir įgūdžių, eismo bei oro sąlygų, kelio dangos ir net automobilio. Juk sutiksite, kad, pavyzdžiui, transporto priemonė kelyje bus stabilesnė ir saugesnė naudojant kokybiškas, o ne nusidėvėjusias padangas.

Vytauto Pilkausko nuotr./Olga Židovlenkova
Vytauto Pilkausko nuotr./Olga Židovlenkova

Paklausta, ar saugus greitis gali būti didesnis už leistiną pašnekovė pateikė konkretų Skandinavijos pavyzdį. Jei Lietuvoje kartais dar pasigirsta teigiančių, esą leistiną viršijantis eismo srauto greitis — saugus pasirinkimas, tai aukšta eismo kultūra garsėjančios Skandinavijos šalyse toks klausimas nė nebūtų keliamas. Važiuoti greičiau, negu numatyta, yra ne tik nusižengimas, bet, svarbiausia, yra nesaugu.

Jeigu nesuvaldei transporto priemonės, vadinasi, važiavai per dideliu greičiu.

„Aišku, kai kurie dedasi schumacheriais… Tiesiame kelyje spausti greičio pedalą tikrai visi moka, bet kai įvyksta nelaimė teisinasi, kad nesuvaldė transporto priemonės. Tai palauk, jeigu tu nesuvaldei transporto priemonės, vadinasi, važiavai per dideliu greičiu. O tai reiškia, kad pasirinktas greitis nebuvo saugus“, — 15min kalbėjo O.Židovlenkova.

Paklausta, kurį greitį — saugų ar leistiną — vairuotojas turėtų rinktis, ji atsakė nedvejodama: saugų ir jis negali būti didesnis už leistiną. Ji atkreipė dėmesį, kad tikrai ne kiekvienas vairuotojas šia taisykle vadovaujasi. Vairavimo instruktorės nuomone, negebėjimo važiuoti saugiu greičiu pasekmės anksčiau ar vėliau būna liūdnos. Vieniems „pasiseka“ labiau ir skubėjimas pasibaigia smulkiu eismo įvykiu, kitiems — baigiasi išties tragiškai.

Kaip pasirinkti saugų greitį?

„Tas lakstymas proto neprideda. Jeigu, pavyzdžiui, vienas iki Kauno važiuotų 110, kitas — 130 km/val. greičiu, tai pastarasis atvažiuotų kiek — keliomis minutėmis anksčiau? Ką jis spės per tą „sutaupytą“ laiką padaryti? Be to, žmonės labai skundžiasi, kad automobiliai naudoja daug degalų, bet neekonomiškas ir neracionalus vairavimas ir yra to priežastis“, — atkreipė dėmesį O.Židovlenkova.

Kalbėdama apie tai, kaip pasirinkti saugų greitį, 15min pašnekovė pabrėžė, kad vairuotojas turi gebėti įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, pradedant nuo to, ar jaučiasi gerai pailsėjęs, kokia yra jo patirtis, automobilio techninė būklė, ir baigiant oro sąlygomis.

„Visų pirma, reikėtų pagalvoti, ar mano automobilis tikrai tvarkingas. Taip pat pasižiūrėti oro sąlygas — ar lyja (o tai reiškia šlapią asfaltą ir balas) ir panašiai. Dažniausiai eismo įvykiai pasipila pirmomis žiemos dienomis, kai žmonės vis dar bando važiuoti taip, lyg sausu asfaltu vasarą. Kitas momentas — o ką darysiu, jeigu automobilis ims slysti? Kai kurie vairuotojai nežino, kaip tinkamai reikia suvaldyti ir stabdyti “, — išsakė nuomonę vairavimo instruktorė ir pridūrė, kad išmanusis telefonas rankose — tapo dar viena eismo įvykių priežastimi.

Kuo skiriasi saugus ir leistinas greitis?

  • Saugus greitis yra tas, kuris priklauso nuo visų aplinkybių: oro sąlygų, kelio ir transporto priemonės techninės būklės, nuo vairuotojo patirties, savijautos ir kt. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas ir aplinkybes, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
  • Leistinas greitis yra maksimalus greitis, kurį nustato Kelių eismo taisyklės tam tikroje atkarpoje. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Nesaugus greitis — tragiškų eismo įvykių priežastis

Ekspertai nė neabejoja, kad vairuojant kiekviena sekundė gali būti lemtinga. Pasirinktas nesaugus, per didelis greitis — grėsmė ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Statistika rodo, kad saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas — pagrindinė priežastis 35 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.

Taip pat abejonių nekelia ir tas faktas, kad kuo didesnis greitis, tuo avarijos atveju pasekmės būna sunkesnės. Žemiau esantis infografikas rodo, kaip, priklausomai nuo greičio, keičiasi eismo įvyko pasekmės automobiliui partrenkus pėsčiąjį.

Kas nulemia, kaip greitai automobilis sustos?

Kalbant apie automobilio suvaldymą, nereikia pamiršti ne tik automobilio techninės būklės, eismo sąlygų, judėjimo greičio, bet ir vairuotojo gebėjimų.

Tačiau, kad ir koks būtų patyręs vairuotojas, jo veiksmai taip pat paklūsta reiškiniui, kuris vadinamas – reakcijos laiku.

Reakcijos laikas apibrėžiamas taip: tai laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki kol ėmėsi konkrečių veiksmų.

Nors apibrėžimas labai paprastas, per tą sekundę (reakcijos laikas svyruoja nuo 0,3 iki 1,5 sekundės, tad vidutinis reakcijos laikas – 1 sekundė) įvyksta daug reikšmingų dalykų – vairuotojas pamato kliūtį, vertina įvairius duomenis (t.y. apdoroja informaciją, sprendžia, ką reikia daryti) ir imasi veiksmų.

Kuo situacija sudėtingesnė, tuo didesnis galimų veiksmų pasirinkimas, tuo laikas nuo pamatymo iki veiksmo ilgėja. Štai čia ir prasideda problemos...

Tiriant vairuotojo reakcijas realiomis sąlygomis buvo nustatyta, kad, pavyzdžiui, situacijai per galinį vaizdo veidrodėlį įvertinti prireikia net 1,8 sekundės, situacijai nereguliuojamoje sankryžoje – net 2,6 sekundės (plačiau skaityti čia).

Verta žinoti, kad reakcijos laikas žymiai suprastėja, kai vairuotojas užsiima pašaline veikla, pavyzdžiui, naršo savo telefone. Neseniai Teksase (JAV) įsikūrusio Transporto instituto mokslininkai nustatė, kad rašant žinutes ir vairuojant vienu metu — reakcijos laikas pailgėja 35 proc., lyginant su įprastu vairavimu! Kalbant apie kalbėjimą telefonu, situacija dar pavojingesnė — reakcija sulėtėja net 46 proc.

O tuo metu...

O tuo metu, kai jūs pamatėte kliūtį ir svarstote, ką daryti iki imsitės veikti, automobilis vis dar juda tokiu pat greičiu, kokiu jis judėjo iki kliūties pastebėjimo.

Žinoma, kad važiuojant, pavyzdžiui, 130 km/val. greičiu automobilis per 1 sekundę nuvažiuoja apie 36 metrus (priminsime, kad krepšinio aikštelės ilgis yra 28 metrai, tad per sekundę, automobilis perskrenda aikštelę ir dar toliau).

Taigi, jums dar nė nepradėjus veikti, mažiausiai tokiu atstumu jūsų automobilis priartėjo prie kliūties.

Nutarus stabdyti, dar dalis sekundės praeis, kol paspausite stabdžio pedalą, o tada dar turės suveikti automobilio stabdžių sistema ir tik tada greitis ims mažėti... Bėgant stabdymo kelio metrams veiks paprasčiausia fizika, kurios niekas, deja, apgauti negali.

Kai kurie žmonės, išgyvenę avarines situacijas, sako, kad tą akimirką laikas tarsi sustoja ir viskas vyksta lyg kine. Deja, bet tuo metu jūs nesate saugiai kino salėje įsitaisęs žiūrovas.

Tad kur ir kada sustos automobilis?

Atsakymas į šį klausimą nėra paprastas, nes kaip matėte, susideda iš daug sudedamųjų. Tinkama automobilio priežiūra, vairuotojo susikaupimas ir turimi vairavimo įgūdžiai priklauso nuo paties žmogaus. Tačiau kitos sudedamosios – fizikos dėsnių, žmogus negali pakeisti.

Tad saugaus greičio pasirinkimas būtent ir yra suvokimas tos visumos, kurią sudaro ne tik situaciją valdantis vairuotojas, bet ir kūnų judėjimo, inercinės jėgos, laikas, trintis ir t.t.

15min neseniai atliktas eksperimentas (žr. žemiau) parodė, kad važiuojant 50 km/val. greičiu ir akceleratorių spustelėjus vos 10 km/val., iki 60 km/val., stabdymo kelias pailgėjo net 2,8 metro.

Kartais tų lemtingų metrų ir pritrūksta, kad avarijos, sužalojimų ar žūties būtų išvengta. Tad tinkamo, o tai reiškia – saugaus greičio pasirinkimas yra vienas svarbiausių saugios kelionės garantų, nes tik jis jums suteikia galimybę suvaldyti savo automobilį kritinėje situacijoje ir sustoti tada, kai dar nėra per vėlu.

VIDEO: Eksperimentas: +10 km/val. greičiau – kaip tai paveiks automobilio stabdymo kelią?

Brangink gyvybę. Pasirink saugų greitį

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs