Tačiau Lietuvos vairavimo mokyklos, panašu, įstrigo XX amžiuje. Nes daugeliu minėtų technologijų naudotis negali – dirba pagal senas tvarkas. Dėl to be reikalo švaistomas laikas, pinigai ir popierius.
Olga Židovlenkova – žinoma vairavimo instruktorė – nevynioja žodžių į vatą: vairuotojų mokymo sistema pasenusi. Savo viešame FB įraše ji išsakė daug kritikos: vairavimo mokyklos „akmens amžiuje“ liko ne savo valia, o dėl to, kad tokią tvarką nustatė mokyklų veiklą reguliuojančios ministerijos ir institucijos.
Olgos teigimu, bene aiškiausia matoma ir labai neefektyvi vairavimo mokyklų darbo organizavimo dalis – dokumentacijos tvarkymas. Vairavimo mokytojai turi atlikti net keletą nereikalingų funkcijų, neefektyviai leisti pinigus, taip pat įsigyti didelius stalčius popierių kaupimui. Popierių, kurie kartais nebeturi jokios reikšmės.
Nemato E.sveikatos
„Priimdami mokinį į kursus turime matyti jo sveikatos patikros pažymą. Ją juk galima rasti E.sveikatoje, juk daugybė svarbių pažymų šiais laikais yra elektroninės formos. Deja, mes privalome prašyti, kad mokinys atspausdintų pažymą ir atneštų. Arba kad suteiktų prieigą prie savo E.sveikatos paskyros. Jie labai nustemba: tai kodėl „Regitra“ mato reikiamus dokumentus, o vairavimo mokyklos senoviškai – vis dar prašo popierių?“ – pasakoja O.Židovlenkova.
Ji apgailestauja, kad vairavimo mokyklos neturi jokių galių prisijungus prie duomenų bazių pagal asmens kodą rasti reikiamus duomenis.
„Dar keisčiau, kad mes turime reikalauti sveikatos pažymos po to, kai būsimą vairuotoją jau yra patikrinusi „Regitra“. Juk, prileisdama žmogų prie teorijos egzamino, „Regitra“ reikalauja ir sveikatos pažymos, ir pirmosios pagalbos kursų dokumentų.
Tai kam švaistyti resursus ir brangų laiką, tikrinti žmogų kelis kartus, jeigu jis jau yra patikrintas ir tikrai gali mokytis vairuoti?“ – nesupranta tokios logikos vairavimo instruktorė.
Kitas svarbus momentas: kai mokinys išlaiko vairavimo praktikos egzaminą vairavimo mokykloje, jos atstovai turi „Regitros“ sistemoje suvesti duomenis apie teigiamą rezultatą. Tačiau, paradoksas, toje „Regitros“ prieigoje Olga ir jos kolegos mato, ar asmuo yra išlaikęs teorijos egzaminą „Regitroje“, bet nemato, iki kada jis galioja.
„Tai, jeigu „Regitra“ nuolat giriasi, kad gerina savo „Vairuotojų portalą“, tai kodėl negerina mūsų darbo sąlygų – mes juk esame lygiai tokie patys svarbūs jų klientai.
O dabar, išeitų, esame pusiau akli – nežinome, gal jau rytoj baigsis dokumento galiojimas. Todėl ir vėl – prašome mokinio šį dokumentą atspausdinti, mes pasidarome jo kopiją.
Tarp mūsų mergaičių – tokio dokumento datą šiais laikais nesunku pakoreguoti fotošopais. Juk turėjome patirties su COVID-19 pažymomis, kurias žmonės „prasitęsdavo“ patys. Taigi popieriais pasikliauti 100 proc. tikrai negalime“, – beria kaip žirnius Olga Židovlenkova.
Pasak jos, vairavimo mokyklų darbą reglamentuoja daugybė įstaigų – Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir virš jos esanti Susisiekimo ministerija, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, VRM pavaldi „Regitra“. Taigi daug auklių, bet vaikas be galvos.
O jei automobilį sustabdytų policija arba LTSA?
Popierinių pažymų beprasmiškumą rodo dar vienas aspektas. Vairavimo mokytojai neprivalo su savimi vežiotis aukščiau minėtų popierių, nes tai nebūtina. Jei mokomąjį automobilį sugalvotų patikrinti LTSA pareigūnai, jie visus būtinus dokumentus galėtų rasti elektroninėje erdvėje.
„Tačiau mes vis tiek privalome šiuos dokumentus archyvuoti kartu su mokymo sutartimi. Šiam reikalui nusipirkau didelę komodą su dideliais stačiais“, – juokiasi Olga Židovlenkova. Popierius tokiu būdu ji archyvuoja jau ilgiau, nei penkeri metai.
Nusipirkau didelę komodą su dideliais stačiais...
„Toliau renkame makulatūrą, nors visi reikiami duomenys apie mokinius yra net ne vienoje sistemoje. Įsivaizduokite: žmogus gal jau 10 kartų buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą, o mes tebesaugome jo senas pažymas, kurios neturi jokios galios.
Tiesa, kartais sulaukiame keistų replikų, kad popieriai yra saugiau, nes štai, potvynis Registrų centre galėtų pradanginti visą informaciją. Mane tokios kalbos linksmina: Registrų centras turi atsarginę elektroninę saugyklą. O popieriai juk tikrai gali ir nuskęsti, ir sudegti.
Popieriai užima daug vietos
Mokykla, kurioje dirba Olga, nėra didelė, todėl didelės spintos ar atskiros patalpos popieriams nereikia. Kol kas pakanka komodos namuose.
„Kai pas mane ateina naujas mokinys, visą jo archyvėlį vežiojuosi su savimi automobilyje. Pasibaigus mokslams, archyvas keliauja į komodą namuose. Man tai gal ir nėra tragedija, bet mokykloms, į kurias mokiniai eina tūkstančiais, reikia rasti papildomų erdvių.
Be to, Greta Thunberg, sužinojusi, kiek popieriaus sunaudojame visai be reikalo, turbūt rimtai supyktų“, – instruktorė užsimena ir apie medžių kirtimo problemas.
Kam reikia dviejų patalpų? Ar būtinos aikštelės su „gyvatėlėms“?
Kitas keistas reikalavimas vairavimo mokykloms – turėti dvi atskiras patalpas. Vieną – kaip biurą, antrą – kaip atskirą salę pamokoms. Šiais laikais, kai nuotolinis mokslas ir darbas toks populiarus, toks reikalavimas atrodo perteklinis.
„Administracinės ir mokymo patalpos turi būti atskirtos. Taigi savo bute tokių neįsirengsi, jas reikia nuomoti, o tai kainuoja pinigus.
Svarbu tai, kad mokymui skirtos patalpos šiais laikais naudojamos labai retai. Dabar daugybė mokinių ieško galimybių paskaitų klausytis tiesiogiai internetu per „Zoom“ ar „Teams“. Taip pat ieško įrašytų į laikmenas. Kartais juk tikrai neverta belstis per visą miestą, kad išklausytum tą patį gyvai, ką gali pamatyti kompiuterio ekrane. Taip daug patogiau, nes mokinys paskaitą gali išklausyti jam patogiu laiku, sutaupo laiko ir benzino. Ne viena mokykla jau yra nufilmavusi mokymo kursą. Prieigą prie jo gavę mokiniai peržiūri medžiagą ir, jei kyla klausimų, juos siunčia mokytojui.
Tačiau ir tokia konsultacija gali vykti nebūtinai specialiose patalpose. Taigi jos labiau reikalingos „popieriuje“, negu iš tikrųjų. Todėl ieškome įvairių išeičių, kaip apeiti tokią netobulą sistemą. Tarkime, aš tapau patalpų bendranuomininke – dalijamės kaštus su kita vairavimo mokykla.“
Olga įsitikinusi, kad trečias visiškai neturintis prasmės reikalavimas vairavimo mokykloms – nuomotis vairavimo mokymo aikšteles:
„Tokios aikštelės, bent Vilniaus mieste, intensyviai naikinamos. Nes neatneša tiek pelno, kiek gyvenamųjų namų statybos. Tačiau yra ir kitas niuansas. Tos miesto centre esančios kelios aikštelės, kurios dar „gyvos“, neatitinka saugumo reikalavimų. Tarkime, kad šalia nebūtų šaligatvių ir pėsčiųjų perėjų.
Saugumo reikalavimus atitinka tik dvi aikštelės, esančios už Vilniaus ribų. Tai reiškia, kad aš su mokiniu turiu per pamoką važiuoti per miestą specialiai į tą nutolusią aikštelę? Tik tam, kad atlikčiau vieną ar du mokyklinės įskaitos pratimus, kurių reikalauja LTSA? Na, nelogiška.“
Tie Olgos minimi pratimai – tai „gyvatėlė“ į priekį ir atgal (tarp penkių gairelių) bei „alkūnė“ (90 laipsnių kampu pasuktas tunelis), kurią reikia pravažiuoti taip pat į priekį ir atgal.
Tačiau Olga su savo mokiniais tokioje aikštelėje jau nebuvo bent pusmetį (tačiau už nuomą moka, nes negali tos prievolės išvengti). Nes, instruktorės manymu, tokių aikštelių, kokios yra dabar, nereikia.
„Jei matau, kad žmogui trūksta įgūdžių atlikti manevrą ar orientuotis tarp kliūčių, sustojame bet kokioje nuošalioje vietoje, pasistatome gaireles (jas turiu bagažinėje), ir viskas. Tokių laisvų erdvių pilna. Tarkime, prie „Litexpo“, kai nevyksta jokie renginiai.
Be to, tų privalomų nuomoti aikštelių ilgis nepakankamas, kad mokinys „nuo nulio“ įsibėgėtų nuo pirmos iki trečios pavaros. Ypač jei pavara mechaninė. Todėl vis tiek ieškau kažkokio nuošalaus kelio, kuriame galėtume atlikti tokį pratimą, netrukdydami kitiems eismo dalyviams: pajudėti ir sustoti (kelis kartus).
Taip ir išeina, kad patalpų nuoma, aikštelės nuoma, aikštelės valymo išlaidos – visa tai yra papildomos, bet visai nereikalingos išlaidos, neturinčios įtakos mokymo kokybei“, – apibendrina popierius komodoje kaupianti Olga Židovlenkova.
LTSA žada pertvarkas
Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, kuriuo turi vadovautis vairavimo mokyklos, patvirtintas 2014 m. Nuo to laiko iš esmės nesikeitė. Dabar Lietuvos transporto saugos administracija kalba apie pertvarkas.
Eglė Kučinskaitė, LTSA komunikacijos vadovė, patvirtino, kad šiais metais agentūra pradėjo darbus ir siekia strategiškai, realiai įvertinti situaciją ir daugelį metų veikiančią vairavimo mokyklų sistemą.
„Šiuo metu LTSA specialistai ir teisininkai peržiūri ir vertina papildomo mokymo (mokymai, skirti prasižengusiems vairuotojams ir netekusiems teisės vairuoti) tvarką. Dar šį rudenį pateiksime šios srities mokymo įstaigoms mūsų viziją, siūlysime pokyčius ir kviesime į diskusiją, tarsimės ir ieškosime sprendimų.
Kitais, 2025-ais, metais vairavimo mokyklų ir pirminio mokymo tvarkos peržiūrėjimas bus LTSA prioritetinis darbas. Mūsų tikslas – iš pagrindų peržiūrėti pirminio mokymo tvarką. Nenorime, kad būsimų vairuotojų mokymui keliami reikalavimai būtų tik dėl reikalavimo.
Dabar nesinori išsiplėsti ir komentuoti planų detaliai, nes tvarką šiuo metu peržiūri specialistai, kiekvieną seniai į aprašą įtrauktą reikalavimą vertiname kritiškai ir per racionalumo prizmę. Tačiau tikrai turime planų mažinti biurokratiją, atsisakyti nereikalingų popierinių dokumentų ir juos kelti į skaitmeninę erdvę.
Atsižvelgiant į technologines galimybes, pasikeitusius žmonių įpročius mokymų patalpų klausimas taip pat svarstomas ir bent jau kol kas manome, kad čia pokyčiai neišvengiami“, – komentavo Eglė Kučinskaitė.
