Anot Artūro Pakėno, saugaus eismo eksperto, vairavimo mokyklos VšĮ „Amplius“ instruktoriaus, kiekviena vairavimo mokykla bei instruktorius privalo savo automobilyje turėti praktinio mokymo metodiką. Sustabdytas tikrinančių instancijų instruktorius ją parodo ir važiuoja toliau.
„Biurokratams to pakanka, bet ar iš tiesų vairuoti mokoma taip, kaip parašyta metodikoje? Net mokinys pasirašo po dienos planu, kuriame, pavyzdžiui, įrašytas mokymas vairuoti vidutinio intensyvumo keliuose, nors nieko panašaus nevyksta“, – sako A.Pakėnas.
Pirmos pamokos – pustuštėse gatvėse
Anot vairavimo instruktoriaus, tiesa ta, kad mokymo vairuoti pagrindas privalo būti, tačiau metodika, kaip mokomas kiekvienas mokinys, yra individuali. Pašnekovo nuomone, niekaip negalima vienodai mokyti vairuoti to, kuris dienas leido prie rašomojo stalo ir to, kuris nuo mažens sukosi aplink automobilius ir tėvui ant kelių sėdėdamas bandė vairuoti. Visgi koks bebūtų mokinys, A.Pakėnas itin griežtas: niekaip negali būti taip, kad pirmoji vairavimo pamoka yra išvažiavimas į intensyvų eismą, ar, juo labiau, spūstį.
„Mokant vairuoti einama nuo lengvo prie sunkaus. Instruktorius, kuriam rūpi sklandus mokinio paruošimas, o ne streso įvarymas, turi pirmąsias pamokas vesti apytuštėje erdvėje. Savame mieste dirbantis mokytojas tikrai turi žinoti gatvių, kuriose per dieną pravažiuoja vos keli automobiliai“, – akcentuoja A.Pakėnas ir priduria, jog nors manoma, kad pirma pamoka turi būti aikštelėje, jo nuomonė priešinga, mat ribotoje erdvėje mokyti vairuoti gana sudėtinga.
Jei instruktorius elgiasi priešingai, sako pašnekovas, matyt, mokytoju tapo tam netinkamas asmuo arba jis tiesiog tingi pasukti galvą, kur galima nuvažiuoti su mokiniu. Specialisto nuomone, tikrai nėra taip, jog vien vairavimo instruktoriaus licencijos turėjimas žmogų paverčia geru mokytoju, nors, pastebi jis, Lietuvoje neretai manoma, jog vairuoti gali mokyti tas, kas moka vairuoti. Kitaip tariant, vairavimo instruktorius yra lyg taksistas ne tik pagal mokymo lygį, bet ir pagal gaunamą atlygį.
„Aš manyčiau, kad tie, kurie nuo pirmųjų pamokų stumia vaikus į eismo spūstis, daro nusikalstamą veiklą. Jie taip įvaro stresą besimokančiam vairuoti žmogui. Žinoma, yra manančių, kad toks „įmetimas“ į sudėtingą situaciją padeda, visi esame girdėję kalbas, kaip reikia mokyti vaikus plaukti. Bet kai girdime apie tūkstančius sužeistų ir šimtus žuvusių, galime sakyti, kad čia yra tie, kuriems išsikapanoti į krantą nepavyko“, – apibendrina pašnekovas.
Kai „mama virė viralą“ lygu gebėjimui vairuoti
Šiandien Lietuvoje galiojanti tvarka numato, kad mokymas vairuoti minimaliai trunka 30 valandų. Visgi pasak A.Pakėno, kur kas arčiau realybės yra Vokietijoje nustatyta minimali riba – 50 valandų.
„Tai du–trys mėnesiai su instruktoriumi, kad žmogus išmoktų elgtis gatvėje. Žinoma, pasitaiko išimčių, tačiau kiekvienu atveju tai, kiek laiko prireiks, kol mokinys gatvėje pasijus tvirtai, labai individualu“, – tikina specialistas.
Lietuvoje neretai manoma, jog vairuoti gali mokyti tas, kas moka vairuoti.
A.Pakėnas akcentuoja, kad teisių mokytis pradėjęs ir nusivylęs instruktoriaus elgesiu žmogus turi daug, tačiau ne visada jomis pasinaudoja.
„Yra tekę matyti ne vieną atvejį, kai žmogus ateina vairavimo kursų viduryje, net pabaigoje, nes jaučia, kad lankomoje mokykloje ne viskas yra taip, kaip jis norėtų“, – pastebi pašnekovas.
Pasak jo, dažnu atveju tai lemia nenoras išsišokti ar tiesiog manymas, jog „vis tiek pinigai sumokėti“ ir „visi taip mokomi“. Tačiau, kalba A.Pakėnas, mokymą vairuoti reikėtų prilyginti kalbos mokymuisi, kai pradedama nuo abėcėlės, tuomet jungiamos raidės, dėliojami žodžiai ir rašomi sakiniai.
„Visgi nesakome, kad kai žmogus moka parašyti „mama virė viralą, tėtis pirko laikraštį“, jis jau moka kalbą. O vairavimo atveju būtent taip ir yra – užtenka „mama virė viralą“ ir pabrėžiama, kad vairuoti žmogus išmoks tada, kai jau turės vairuotojo pažymėjimą“, – problemą nusako pašnekovas.
Pigiai ir gerai nebūna
Greito problemos sprendimo A.Pakėnas neįsivaizduoja. Anot jo, pirmiausia problema ta, kad tarp vairavimo mokytojų trūksta jaunų žmonių – šie pamėgina, tačiau netrunka pabėgti į kitus darbus.
Antra problema – menkas užmokestis ir pernelyg didelis darbo krūvis. Norėdami uždirbti daugiau, instruktoriai dirba po keliolika valandų per dieną, tad dažnai yra pervargę.
„Koks mokymas gali būti, kai instruktorius dirba nuo 8 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Per dieną turėtų būti 4-5 pamokos, ne daugiau. Bet kai mėginau apie tai kalbėtis su pora vairavimo mokyklų direktorių, kad reikėtų mažinti pamokų skaičių, išgirdau tą, kad jei instruktorius turės atliekamo laiko, jis eis papildomai uždarbiauti, stengdamasis užsidirbti kuo daugiau“, – problemą nusako pašnekovas.
Anot jo, turėtų būti kiek kitaip: vairavimo mokymo paslauga turėtų būti brangesnė nei yra dabar, šitai padėtų užtikrinti geresnę pamokų kokybę. Tuo pačiu, panorę išmokti vairuoti tą darytų ne šiaip sau, o tikslingai suinteresuoti.
„Pigiai ir gerai nebūna“, – primena A.Pakėnas.
