Gali tekti sumokėti ir iki keliasdešimt tūkstančių eurų
Draudimo bendrovės transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė pabrėžia, kad įsigytas civilinės atsakomybės draudimas ne visada apsaugo eismo kaltininkus – jei asmuo įvykio metu buvo apsvaigęs, teks grąžinti draudimo išmokos sumą.
„Faktas, kad kaltininkas eismo įvykio metu buvo išgėręs, nekeičia įsipareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui. Tokiais atvejais draudimo bendrovė išmoka draudimo išmoką nukentėjusiems ir vėliau šią sumą turi teisę susigrąžinti iš įvykio kaltininko, remiantis privalomojo draudimo įstatymu.
Draudimo bendrovė turi teisę susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
Lygiai taip pat draudimo bendrovė turi teisę susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, kai kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio vietos, padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ir kitose draudimo įstatyme nurodytose situacijose“, – pažymi G.Jasaitė, pridėdama, kad vairuotojui, kuris turi kasko draudimą ir eismo įvykį sukėlė būdamas išgėręs, draudimas negalios ir vairuotojas žalos atlyginimo nesulauks.
O kokią didžiausią sumą kaltininkas turi atlyginti? Anot draudimo bendrovės atstovės, ši suma gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Sumos gali būti įvairios, priklausomai nuo situacijos ir įvykio masto. Kaltininkas žalą turi padengti tada, kai pažeidžia įstatymo numatytus punktus, pavyzdžiui, vairavo neblaivus, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos, padarė žalos tyčia ir pan.“ – sako G.Jasaitė.
Prieš skolindami, pagalvokite
Vis dėlto pasitaiko situacijų, kai asmenys bando nuslėpti, kad eismo įvykio metu buvo išgėrę. G. Jasaitė tikina, kad dėl šios priežasties tenka keisti žalos reguliavimo eigą.
„Tokius tyrimus dažniausiai atlieka policija. Draudimo bendrovė gauna galutines išvadas ir remiantis jomis reguliuoja žalą. Tačiau yra buvę atvejų, kai klientai nutyli informaciją apie savo girtumą ir tai sužinome tik iš policijos arba nukentėjusio asmens. Remiantis šia aplinkybe, atitinkamai koreguojame žalos reguliavimo eigą“, – teigia ji.
Draudimo bendrovės atstovė akcentuoja, kad tokios pačios draudimo sąlygos galioja ir tada, kai išgėręs asmuo nėra automobilio savininkas.
„Nepaisant to, kas sėdėjo prie vairo, draudimo bendrovė padengs nuostolius ir išmokės išmoką nukentėjusiam, kurią vėliau turės teisę susigrąžinti iš vairavusio išgėrusio asmens, nepriklausomai, ar jis buvo automobilio savininkas, ar ne.
Apibendrinant, išgėręs asmuo, sukėlęs eismo įvykį, turi padengti padarytus nuostolius“, – tikina G.Jasaitė, palinkėdama vairuotojams prie vairo būti atsakingiems ir nerizikuoti savo bei kitų žmonių saugumu.
Džiaugiasi, kad nepasigailėjo
Į nemalonią situaciją, kai teko susidurti su neblaiviu vairuotoju, pakliuvo ir solidžią vairavimo patirtį turintis Kęstas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.). Jis pasakoja, kad Kauno Savanorių pr. stovint prie raudono šviesoforo signalo, jis galinio vaizdo veidrodėlyje išvydo į jį atskriejantį kitą automobilį. Teliko tvirtai laikytis prisipaudus prie sėdynės...
„Tik išlipus po smūgio tapo akivaizdu, kad atsitrenkęs vairuotojas sunkiai orientuojasi aplinkoje. Kadangi tai buvo neįskaitinis įvykis, jis siūlė „susitarti“, t.y. – norėjo, kad iš karto pasitrauktume iš eismo įvykio vietos ir, nekviečiant policijos, tiesiog supildytume draudimo dokumentus. Tipo ir man viskas gerai, ir jam“, – pasakoja vyras.
Vis dėlto šio pasiūlymo jis atsisakė ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. „Kol policija atvyko, kaltininkas tiesiog trūko atsisėdęs prie savo automobilio vairo. Tikriausiai jo girtumas dar padidėjo, o policininkų pažadintas tapo nevaldomu. Viskas jam baigėsi antrankiais.
Džiaugiuosi tuo, kad turėjau kasko draudimą, nes paaiškėjo, kad kaltininko draudimas seniai nebegaliojantis. Tad sprendimas pasielgti pilietiškai ir „nepasigailėti“ kaltininko, tikrai buvo teisingas. O kaip baigėsi išgėrusiam kelių ereliui – iki šiol nežinau, bet tikiuosi, kad daugiau niekada nesutiksiu jo apsvaigusio kelyje“, – eismo įvykio patirtį apibendrino Kęstas.
Vis dar šimtai eismo įvykių
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė nurodo, kad nors situacija gerėja, per metus vis dar užregistruojama apie 200 eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
2021 metais apsvaigusių vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose žuvo 25 žmonės, 224 buvo sužeisti.
„Tai sudaro 6–8 proc. visų įvykių, kuriuose neišvengiama eismo dalyvių sužeidimų ir (ar) žūčių. 2021 metais tokių vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose žuvo 25 žmonės, dar 224 buvo sužeisti“, –skaudžias pasekmes atskleidžia D.Žilinskė.
O kaip būtų galima šiuos skaičius pakeisti? „Šią vasarą policijos pareigūnai surengs ne vieną prevencinę priemonę, skirtą transporto priemonių, įskaitant ir dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumui tikrinti.
Beje, reidai, keičiant policijos pajėgų dislokacijos vietas, bus rengiami ir apie tai iš anksto visuomenei nepranešus. Tokie patikrinimai šia vasara vyks prie išvažiavimų iš žmonių masinių susibūrimų vietų (paplūdimių, ežerų, poilsiaviečių), kurortinių miestų (miestelių), prie naktinių klubų (barų)“, – tikina policijos atstovė.
Nuo piniginės baudos iki laisvės atėmimo
D.Žilinskė atkreipia dėmesį, kad asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę apsvaigęs, bauda skiriama atsižvelgiant į eilę aplinkybių. Ji gali būti piniginė, teisės vairuoti atėmimas, o griežtesniais atvejais net ir laisvės atėmimas.
„Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą bauda gali siekti iki 1 500 Eur. Jeigu nustatomas daugiau nei 0,41 promilės neblaivumas privalomas teisės vairuoti atėmimas (atitinkamam laikotarpiui). Gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.
Eismo dalyviai turi įsisąmoninti, kad tais atvejais, kai vairuotojui nustatomas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, tokia veika kvalifikuojama pagal Baudžiamąjį kodeksą ir asmuo gali būti baudžiamas ne tik bauda arba areštu, bet ir laisvės atėmimu iki vienerių metų“, – apie tai, kas gresia neblaiviam vairuotojui, pasakoja policijos atstovė.
Baudų poveikis ir moralinė aplinkinių atsakomybė
Policijos atstovė pastebi, kad baudos veikia skirtingai. Vieni iš savo klaidų pasimoko, o kitiems įtaką padaro tik dar didesnis sukrėtimas. „Tai priklauso nuo išsilavinimo, empatijos, atsakomybės, aplinkos, auklėjimo ir charakterio savybių, nuo darbo vietos, vertybių. Yra žmonių, kurie pasimoko iš kitų klaidų, išgirdę ar pamatę kraupų įvykį, jie pergalvoja savo elgesį. Eismo saugumas yra ta sritis, kurioje mokytis turime iš svetimų klaidų.
Kartais kyla svarstymų, o kas laukia tų asmenų, kurie išleido apsvaigusį žmogų į kelią? D.Žilinskė sako, kad nors bauda jiems nėra skiriama, moralinė atsakomybė niekur nedingsta, o kaltės jausmas kamuoja visą likusį gyvenimą.
Moralinė atsakomybė niekur nedingsta, o kaltės jausmas kamuoja visą likusį gyvenimą.
Galime pasidžiaugti, kad visuomenė tampa daug netolerantiškesnė vairavimui išgėrus ir labiau pilietiška reaguojant į pažeidėjus. Reikia tikėti, kad ir kiekvieno policijos pareigūno darbas – išrašyta bauda, ar net tiesiog sudrausminimas netinkamai besielgiančiojo – prisideda prie visos visuomenės sąmoningumo ugdymo“, – mano Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė D.Žilinskė.
Kiek? 0 ‰ visada saugu!
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija