Geriausiai pavojų rezultatus gali įvertinti draudimo bendrovės: jų suvestinėse rudeninių eismo įvykių skaičiai gerokai lenkia vasaros ar pavasario avaringumo rodiklius.
Įpročių keitimas
Padidėję nelaimingų nutikimų kelyje skaičiai tamsiuoju paros metu parodo, jog vairuotojams vis dar trūksta žinių, kaip elgtis kelyje prastomis oro sąlygomis.
„Padidėję nelaimingų nutikimų kelyje skaičiai rudens sezonu, o ypač tamsiuoju paros metu, parodo, jog vairuotojams vis dar trūksta žinių, kaip elgtis kelyje prastomis oro sąlygomis. Tam įtakos turi sunkus psichologinis perėjimas nuo vairavimo įpročių vasarą prie staigiai pasikeičiančių oro sąlygų rudenį, kai vairuojant reikalinga didelė koncentracija ir atsargumas“, – įsitikinusi „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė Katerina Pavlidi.
Besikeičiančios kelio sąlygos – ilgėjantis tamsus paros metas, dažnesni lietūs, šlapia ar nukritusiais rudeniniais lapais padengta kelio danga, kuri yra itin slidi. Ne mažesnę svarbą reikia skirti ir vadinamajam juodajam ledui.
„Temperatūrai nusileidus iki 4 laipsnių šilumos dažnai pastebimas reiškinys, kurį vadiname „juodu ledu“. Atrodytų, jog prie tokios temperatūros ledo neturėtų būti, jo ir nesimato, tačiau netikėtai automobilis pradeda čiuožti. Dėl šios priežasties būtina laikytis saugaus atstumo tarp automobilių bei neviršyti leistino greičio, ypač važiuojant per drėgnus ar nenuvalytus nuo lapų kelius“, – pataria automobilių sporto meistras Henrikas Kazakauskas.
Svarbu atsiminti, kad „juodojo kelio“ susidarymas galimas įvairiuose keliuose, kai oro temperatūra yra artima nuliui. Kadangi jis susidaro itin greitai, kelininkai ne visada spėja ledu padengtus ruožus nubarstyti druska. To neįvertinus, pasekmės galimos tragiškos.
Daugiau dėmesio automobiliui
Specialistai išskiria, kad būtina skirti laiko ir automobilio priežiūrai, o vienas svarbiausių elementų yra padangos. Ypač šiuo metu, spalio viduryje, kai rytais ir vakarais oro temperatūra priartėja prie nulio.
Vasarinės padangos praranda savo savybes ir neatlieka savo darbo, kai oro temperatūra yra žemesnė nei septyni laipsniai.
„Vasarinės padangos praranda savo savybes ir neatlieka savo darbo, kai oro temperatūra yra žemesnė nei septyni laipsniai. Žymiai pailgėja stabdymo kelias, sukibimas taip pat prastėja. Rekomendacija šiuo atveju, kaip padangų gamintojo, būtų jau montuoti žiemines padangas ir neprisirišti prie datos – lapkričio 1-osios. Oro sąlygas gamta diktuoja nežiūrėdama į įstatymus“, – sakė „Continental“ pardavimų vadybininkas Baltijos šalyse Donatas Barcys.
BTA draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Ernestas Marekas Goliančikas teigė, kad dėl vėluojančių pasikeisti padangas vairuotojų įvyksta nemažai eismo įvykių – vasarinėmis padangomis itin pavojinga važiuoti ne tik iškritus pirmajam sniegui, bet ir paspaudus šaltukui.
„Temperatūrai nukritus žemiau nulio, žiemai nepasiruošusiems vairuotojams gali tekti susidurti su daugeliu problemų. Slidžia danga riedančio automobilio stabdymo kelias pailgėja, tad nespėjus laiku sustoti gali įvykti nelaimė. Prieš pirmąjį šaltuką vairuotojams derėtų pasirūpinti esama automobilio būkle bei vidiniais mechanizmais ir tik įsitikinus, kad automobilis geros ir saugios būklės, išriedėti į kelią“, – kalbėjo E.M.Goliančikas.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia pakeisti, atnaujinti ar bent patikrinti esamų būklę prieš žiemą, yra valytuvai, žibintai bei akumuliatorius. Svarbu prisiminti, kada buvo keisti tepalai – žiemą jų klampumo ir tepimo savybės yra svarbesnės nei vasarą. Ne mažiau svarbūs oro, degalų filtrai, dyzelinių degalų uždegimo žvakės.
Vairuotojams daug streso gali sukelti ir tokios smulkmenos, kaip, pavyzdžiui, automobilio atrakinimo pultelio baterijos. Joms nusėdus, į kai kuriuos automobilius patekti tampa itin sudėtinga, nes nenaudojamos ir drėgmės gavusios spynelės gali užšalti.
