Dygliuotos padangos Lietuvoje naudojamos vis mažiau
Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad šaltuoju metų laiku daugiausia Lietuvos vairuotojų – apie 65 proc. – renkasi žiemines padangas. Pagal populiarumą antroje vietoje – universalios (kelių sezonų) padangos, jomis apmautais ratais varomų automobilių yra 25 proc. Tik 8 proc. automobilių Lietuvoje ant galinio lango gali užsiklijuoti lipduką, įspėjantį kitus vairuotojus apie apsnigtam, apledijusiam keliui labiau pritaikytas dygliuotas padangas.
„Skirtingų žieminių padangų pasirinkimą veikia ir vis labiau švelnėjančios žiemos, kuomet, pavyzdžiui, dygliuotų padangų poreikis mažėja, o važiuoti su universaliomis padangomis vairuotojams atrodo vis racionaliau. Visgi kai kurie specialistai tvirtina, jog Lietuvoje vairavimo sąlygos šiltuoju ir šaltuoju metų laiku – pernelyg skiriasi, todėl universalios padangos žiemą galėtų būti naudojamos tik tuomet, kai važiuojama retai ir labai atsargiai“, – sako Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė.
Latviai padangas renkasi labai panašiai kaip ir Lietuvoje. O štai šiauriausiai iš visų trijų Baltijos valstybių įsikūrusioje Estijoje pirmenybė teikiama žieminėms dygliuotoms padangoms – jomis ratus apmauna 62 proc. apklaustųjų. Likę Estijos vairuotojai žiemai renkasi universalias padangas.
Beje, visose trijose Baltijos šalyse padangomis dažniausiai rūpinasi vyrai. Iš visų apklausoje dalyvavusių asmenų, teigusių, jog būtent jie yra atsakingi už automobilio padangų keitimą, apie 80 proc. buvo vyrai.
Estų ir latvių padangos – naujesnės
Apklausos metu vairuotojų teirautasi ir kokio senumo padangomis yra „apauti“ jų vairuojami automobiliai. Paaiškėjo, jog Lietuvoje – daugiausia antrus metus naudojamų padangų (37 proc.). Šiemet visiškai naujomis padangomis ratus apmovė apie trečdalis lietuvių. O 18 proc. automobilių į gatves išvažiavo su jau trečius metus naudojamomis padangomis.
Maksimalus padangų gamintojų nurodomas eksploatavimo laikas – iki 10 metų. Nors automobilių ekspertai kone vienbalsiai tvirtina, jog padangas, atsižvelgiant į jų būklę bei protektoriaus gylį, būtina keisti bent kas šešerius metus.
„Padangų naujumu latviai ir estai mus šiek tiek lenkia – ten didžiausią apklaustųjų grupę (35 proc.) sudaro vairuotojai, kurie šią žiemą ratus apmaus tik pirmus metus naudojamomis padangomis“, – teigia draudimo atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, jog techniškai tvarkingos bei konkrečiam sezonui pritaikytos padangos yra vienas iš svarbiausių saugaus eismo veiksnių, o jei eismo įvykio priežastimi tampa eksploatacijai netinkamos arba sezonui nepritaikytos padangos, automobilio draudimas negalioja.
Padangoms išlaidauti nelinkę
Pirkdami padangas, lietuviai teikia pirmenybę naujiems gaminiams – 81 proc. įsigyja naujas padangas, kiti 14 proc. – dėvėtas. Labai panašios tendencijos vyrauja Latvijoje ir Estijoje.
Didžiuma lietuvių už vieną padangą pakloja nuo 31 iki 60 eurų (komplekto kaina: 124–240 eurų). Nors keli procentai apklaustųjų prisipažino vienai padangai išleidžiantys ir per 200 eurų. Latvijoje ir Estijoje pagrindinę grupę taip pat sudaro už vieną padangą sumokantys 31–60 eurų.
„Vis dėlto šiose šalyse bent keliais procentiniais punktais daugiau yra perkančiųjų brangesnes padangas, kas galimai liudija naujesnį ir saugesnį šalių automobilių parką apskritai“, – komentavo G.Jasaitė.
Visose trijose šalyse dominuoja 16 dydžio padangos. Antroje vietoje pagal populiarumą – 17 dydžio padangos, trečioje – 15-o ir mažesnės.
Nors visose trijose šalyse vairuotojai dažniausiai renkasi padangas vadovaudamiesi asmenine patirtimi ir kaina, tačiau nemažai jų pasitiki ir draugų ar pažįstamų, taip pat – automobilių serviso darbuotojų rekomendacijomis. Kas trečias apklaustasis padangas renkasi pagal gamintoją.
Kieno padangos vis dar gali atsidurti pamiškėje?
Iš apklausos atsakymų justi vis labiau stiprėjančios ekologinės nuostatos – apie pusė visų trijų šalių vairuotojų teigė per paskutiniuosius trejus metus nebetinkamas utilizuoti, sudėvėtas padangas palikę automobilių servisuose. Dar apie trečdalis teigė priduodantys padangas į perdirbimo punktus. Visgi nemenka dalis – nuo 9 iki 17 proc. trijose šalyse – nebedėvimų padangų lieka gulėti garažuose.
„Tuo tarpu paliekantys padangas prie buitinių šiukšlių konteinerių, kas yra draudžiama, prisipažino 2 proc. lietuvių, 1 proc. – latvių, o estai tokį padangų „utilizavimo“ būdą, regis, jau bus išgyvendinę,“ – sakė draudimo atstovė. 6–8 proc. vairuotojų dėvėtas padangas parduoda. Po 2 proc. lietuvių ir latvių bei 1 proc. estų nurodė dėvėtas padangas paliekantys kitose vietose.
