Ar tai tiesa, 15min nusprendė įsitikinti bandymų metu Bukiškių autodrome greta Vilniaus, kur įrengtos vairavimo aikštelės su slidžiomis dangomis. Analogiškos yra ir Panevėžyje, Šiauliuose bei Klaipėdoje, tad vairuotojai pasipraktikuoti tikrai turi kur.
Kiekviename autodrome yra dviejų tipų aikštelės: viena sukelia automobilio užpakalinės dalies slydimą, kita – priekinės. Abiejose galima ne tik treniruoti automobilio valdymo įgūdžius, bet ir reakciją į staigius automobilio valdymo pokyčius.
Paprastai laikoma, kad aplinkos temperatūrai nukritus iki 7 laipsnių ar dar žemiau, reikia rinktis žiemines padangas, nes jų savybės labiau nei vasarinių tinka vairuoti šaltuoju sezonu. Todėl į autodromą nuvarėme du identiškus „Nissan Pulsar“, kurių vienas apautas sezoną naudotomis žieminėmis padangomis (apklijuotas UEFA lipdukais), o kitas – du sezonus naudotomis vasarinėmis (baltas, be lipdukų). Visų padangų protektoriaus gylis siekia 6–7 milimetrus, tad kasdieniniam naudojimui jos saugios. Oro temperatūra bandymų metu siekė 2–3 laipsnius šilumos.
Kaip atrodo procesas su žieminėmis ir vasarinėmis padangomis apautais automobiliais, pamatysite žemiau esančiame vaizdo siužete.
Abu automobilius pasikeisdami vairavo du 15min žurnalistai: Dainius Cubera ir Paulius Sviklas. Abiejų įspūdžiai – labai panašūs: žieminėmis padangomis apautą automobilį suvaldyti gerokai lengviau tiek slystant jo užpakalinei, tiek priekinei daliai.
Automobilio valdymo sudėtingumą galima įvertinti matuojant jo greitį: šis fiksuojamas prieš pat užvažiavimą ant slidžios dangos. Aikštelėje, kur nuslysta automobilio priekis, žieminėmis padangomis apautu „Nissan Pulsar“ išvažiuoti teisinga trajektorija nebuvo problemų net įlekiant 35 km/val.
Tuo tarpu su vasarinėmis atlikti teisingą išvažiavimą ne visada pavykdavo važiuojant 30 km/val. ar vos mažesnius greičiu – sukant vairą posūkio kryptimi, slysta automobilio priekis. Stabdant ir permetant svorį į priekinę transporto priemonės dalį, palengvėja ir slysti pradeda automobilio galas. Susidoroti su šių procesų kontroliavimu abiem vairuotojams ne visada pavykdavo tiek važiuojant su įjungta elektronine slydimo kontrole, tiek be jos. Pabandžius vasarinėmis padangomis apautu automobiliu analogišką manevrą atlikti 35 km/val. greičiu, aikštelės kraštas visąlaik priartėdavo greičiau nei baigdavosi slydimas.
Analogiškai ir didelėje stačiakampėje aikštelėje, į kurią įvažiuojant tyčia sukeliamas automobilio užpakalinės dalies slydimas. Didžiausias užfiksuotas greitis žieminėmis padangomis apautu automobiliu, kai jį pavyko suvaldyti neišlekiant už aikštelės ribų – 58 km/val. Vasarinėmis – 34 km/val.
Išvada paprasta: vasarinėmis padangomis apautas automobilis yra mažiau stabilus nei apautas žieminėmis, jeigu oro temperatūra yra žemesnė nei 7 laipsniai. Todėl nesuklydo tie vairuotojai, kurie jau spalio viduryje savo automobiliams uždėjo žiemines padangas.