Vasaros paradoksas: geros oro sąlygos reikalauja didesnio vairuotojų susikaupimo

Kai už automobilio lango vasara, o prieš akis driekiasi lygus kelias, norisi mėgautis važiavimu ir kelionėmis. Slidūs žiemos keliai, plikšala jau praeitis ir, rodos, telieka lėkti su vėjeliu. Kelias geras, automobilis greitas – kodėl gi nepaspaudus, kad greičiau pasiektum pajūrį, sodybą ar stovyklavietę prie ežero.
Avarija autostradoje
Avarija autostradoje / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Tačiau vasariška ramybė, puikus matomumas ir sausas greitkelio asfaltas sukuria apgaulingą ramybės pojūtį. Greitis didėja, o susikaupimo prie vairo gali ir sumažėti, pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vidas Žuraulis.

VGTU nuotr./VGTU docentas dr. Vidas Žuraulis
VGTU nuotr./VGTU docentas dr. Vidas Žuraulis

Specialistas išskiria kelis pavojus, didėjant greičiui. Visų pirma, važiuojant greičiau, „siaurėja kelias“, keičiasi žmogaus matymo laukas, šoninės zonos lieka matymo periferijoje. Todėl vairuotojo reakcija natūraliai sulėtėja. O kartais apskritai nespėjama sureaguoti į tai, kas vyksta šalia.

„Vairuotojas tai, kas vyksta aplink jį, važiuodamas greitai stebi gerokai siauresniu kampu nei judėdamas mažu greičiu. O jei žmogaus mintys sukasi ne apie vairavimą, o, tarkime, apie vėlavimą arba kad ir malonius dalykus, koncentracijos lieka dar mažiau. O turėtų būti atvirkščiai. Nes vairavimo klaidos važiuojant greitai yra brangesnės“, – aiškina V.Žuraulis.

VGTU docentas atkreipia dėmesį į dažnas aplinkybes, su kuriomis ne vienam yra tekę susidurti. Juk yra tekę važiuojant greitkeliu telefone naudotis navigacija? Apie naršymą telefone ar susirašinėjimą net nekalbėkime, nes tai būtų vaikščiojimas peilio ašmenimis.

„Šiuolaikiniai vairuotojai mėgsta naudotis technologijomis, bet ne visada tinkamai. Tenka pastebėti net ir modernių automobilių savininkus, kurie kažkodėl ne jungia telefono prie automobilio, nesinaudoja laisvų rankų įranga, bet priima vaizdo skambučius vairuodami. O tai labai išblaško.

Bet koks žvilgsnio nukreipimas nuo kelio į telefoną, liečiamą automobilio ekraną ar daiktų dėtuvę išskaido vairuotojo dėmesį. Tada rizika natūraliai didėja“, – pastebi doc. V.Žuraulis.

Dažnas atvejis, kai vairuotojas su keleiviais smagiai užkandžiauja važiuodami. Ir vėl – važiuojant dideliu greičiu tai pavojinga, nes dėmesys nukreipimas nuo vairavimo. Tad bet koks ne laiku nukritęs maisto gabalėlis ar išsiliejusi karšta kava gali sukelti neprognozuojamą vairuotojo reakciją. Tačiau įvertinkite tai, apie ką kalbėjome aukščiau, – juk vairuotojo galimybės reaguoti į įvykius objektyviai kenčia nuo didelio greičio. O čia dar papildomi dirgikliai, kurių būtų galima išvengti.

„Daugeliui valgymas yra vienas iš gyvenimo malonumų. Tačiau, šiuo atveju, jis gali baigtis dideliais nemalonumais“, – apibendrina Vidas Žuraulis.

Didesnis greitis reikalauja daugiau pastangų vairuojant

Žvelgiant iš fizikos pusės, didelis automobilio greitis keičia ir jo inercijos poveikį.

„Norint suvaldyti dideliu greičiu judantį automobilį reikia ir preciziškesnio valdymo, ir greitesnės reakcijos. Turiu omeny ne tik, kad reikia intuityviai sureaguoti, jei slysta kuri nors automobilio dalis. To neužtenka, reikia keisti pasukimą ar akceleraciją, koreguoti valdymą. Tačiau esminis dalykas, kad kuo didesnis greitis, tuo greitesnė turi būti reakcija ir tikslesni atliekami veiksmai.

Jeigu vairuotojo ranka užimta (pvz., telefonu), o dalį dėmesio nukreipė kitas, su vairavimu nesusijęs, šaltinis (kavos puodelis), nesukoncentruotas automobilio valdymo poveikis gali atsiliepti labai skaudžiai. Kuo didesnis greitis, tuo didesnės rizikos ir galima žala“, – visą esmę vienu sakiniu nusako V.Žuraulis.

Avariją gali sukelti net į stiklą atsitrenkęs vabzdys

Ralio analitikas Aras Kalėda pastebi, kad, važiuojant didesniu greičiu nei įprasta daugeliui (110–130 km/val.), labai keičiasi automobilio vairo jautrumas, o tai yra labai pavojinga, ypač jei vairuotojas nesusikaupęs:

„Bet koks vairaračio pasukimas, tegul ir 5 laipsniais, iš inercijos automobilį stipriau sviedžia į šoną, nei vairuotojas tikisi. Todėl geram valdymui važiuojant dideliu greičiu vien gerų padangų nepakanka, reikia ir fiziką išmanyti. Be to, staigų vairo suktelėjimą, jei vairuotojas išsiblaškęs ir nestebi situacijos ar mažiau patyręs, gali sukelti net į stiklą atsitrenkusi širšė.“

Reikia įvertinti net vėją

„Ne veltui vasaros mėnesiai avaringumo prasme nėra ramesni. Vairuotojai taip pat ne visada deramai įvertina, kad, didėjant greičiui, pavojingesni darosi šoninio vėjo gūsiai. O palijus didėja akvaplanavimo pavojus. Tarkime, pernai buvo atvejų, kai nuo kelio automagistralėje į griovį nulėkė apynaujai, techniškai tvarkingi automobiliai, neviršiję maksimalaus leistino greičio. Būtent dėl lietaus, kuris akimirksniu pakeitė važiavimo sąlygas. Todėl atsipalaiduoti prie vairo pavojinga“, – vardija vasaros pavojus V.Žuraulis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aras Kalėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aras Kalėda

Ralio meistras Aras Kalėda atkreipia dėmesį, kad tiksliai ir greitai reakcijai į pavojus važiuojant dideliu greičiu būtina sąlyga – taisyklinga sėdėsena ir rankų padėtis ant vairo. Juk atliekant staigius judesius vairu ar stabdant dirba net ir nugaros raumenys. Taigi vien geros reakcijos nepakanka, smegenų impulsus turi padėti įgyvendinti raumenys.

Kokia sėdėsena yra taisyklinga? Pečiams liečiant sėdynę, ištiesę ranka vairą turėtumėte liesti riešais, o stabdžio pedalą turėtumėte nuspausti ne visiškai ištiesta koja.

Gamintojo nuotr./Taisyklinga sedėsena už vairo
Gamintojo nuotr./Taisyklinga sedėsena už vairo

„Jei vairuotojas valysis trupinius nuo sėdynės ar tiesiog laikys vairą suėmęs ne ties 9 ir 3 valandomis, o viršuje ar apačioje, staigių manevrų jis tikrai nesugebės atlikti, pritrūks raumenų jėgos, – antrina VGTU docentas V.Žuraulis. – Žmogus nesivysto taip greitai kaip automobilių technologijos. Todėl visą gyvenimą turime tobulinti savo vairavimo įgūdžius ir sutelkti vairavimui visą dėmesį.“

Greičio suvokimas ir pavojaus didėjimas

V.Žuraulis sako, kad nėra absoliučiai saugaus greičio. Tačiau mokslininkai nustatė, kad eismo įvykio rizika esant mažiems greičiams didėja ne taip intensyviai, o greičiui pasiekus tam tikrą ribą įvairių susidūrimų ar partrenkimų rizika ima didėti labai smarkiai.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad pėsčiojo ar dviratininko sunkių arba net mirtinų sužalojimų tikimybė smūgio metu didėja jau nuo 40 km/val. Automobilių šoninio susidūrimo atveju tragiškos baigties rizika sparčiai didėti pradeda nuo 60 km/val. Tad net ir greitis, viršytas 10 km/val., kai kuriais atvejais gali būti kritiškai reikšmingas.

Kaip ilgėja stabdymo kelias

Be abejo, daugelis vairuotojų žino, tačiau deramai neįvertina ir to, kaip didėjant greičiui ilgėja stabdymo kelias. Kuo didesnis automobilio greitis, tuo didesnė ir kinetinė energija, su kuria turi susidoroti stabdžiai. Labai svarbu, kada vairuotojas pamato kliūtį ir pradeda stabdyti, bando apvažiuoti ją sukdamas vairą. Juk per tą laiko tarpą, kol vairuotojas imasi veiksmų, automobilis juda kliūties link. Ir kuo didesnis greitis, tuo mažesnė tikimybė laiku sustoti, nes lieka mažiau sekundžių sprendimui priimti ir tinkamai sureaguoti.

Pavyzdys. Važiuojant sausu asfaltu ir intensyviai stabdant nuo 80 km/val., kai vairuotojas greitai sureaguoja į pavojų, sustojimo kelias siekia daugiau nei 50 metrų. Stabdant nuo 90 km/val., sustojimo kelias pailgėja daugiau kaip 10 metrų.

Sustojimo kelias sausame kelyje
Sustojimo kelias sausame kelyje

Greitkeliuose dėmesys – tik į kelią

Ralio analitikas Aras Kalėda atkreipia dėmesį, kad kol kas Lietuvoje neturime nė vieno magistralinio kelio, kuriame galėtume neriboti maksimalaus leistino greičio, nes dirgiklių, į kuriuos nuolat turi reaguoti vairuotojai, labai daug. Norint laiku sureaguoti į tuos dirgiklius, būtina maksimali koncentracija, vairuotojas privalo nuolat stebėti besikeičiančią situaciją ir priekyje, ir šonuose, ir gale. Štai keli pavyzdžiai, kam ta maksimali koncentracija reikalinga.

„Lietuvos keliai nėra pritaikyti saugiai važiuoti dideliais greičiais kaip Vokietijoje, tačiau pavojų čia tikrai ne mažiau. Todėl kuo didesni greičių skirtumai tarp automobilių, tuo didesnis eismo įvykio pavojus. Tarkime, automagistralėje vienas automobilis, važiuojantis 130 km/val., lenkia kitą, judantį 110 km/val. Skirtumas nėra labai didelis.

Bet, jei antra eismo juosta iš paskos atlekia karštakošis 160–200 km/ val., jo stabdymo kelias pailgėja ekstremaliai. Deja, tokių atvejų būna.
Tam ir nustatytas maksimalus leistinas greitis, kad visiems eismo dalyviams, nepaisant greičio skirtumų, būtų saugu“, – sako Aras Kalėda.

Važinėjant dideliais greičiais ir staigiai stabdant greitkelyje, perkaista stabdžių trinkelės.

Ralio meistras atkreipia dėmesį ir į kitą niuansą. Važinėjant dideliais greičiais ir staigiai stabdant greitkelyje, perkaista stabdžių trinkelės. Jau vien dėl to stabdymo kelias gali pastebimai pailgėti.

„Dažna situacija, kai prieš save išvysti ir vilkiko priekabą. Rodos, tik akimirkai buvai nukreipęs žvilgsnį į šalį. Lenkimo manevrą pradedantis krovininis automobilis, kurio greitis yra gerokai mažesnis nei viso srauto, taip pat yra pavojus, kurį reikėtų įvertinti. Todėl kelyje negalima atsipalaiduoti nei esant geroms hidrometeorologinėms sąlygoms, nei pliaupiant lietui“, – apibendrina Aras Kalėda.


Brangink gyvybę. Važiuok leistinu greičiu

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis