Kelionė iš Pilaitės į miesto centrą iš esmės įmanoma tik vienu keliu – Pilaitės prospektu. Tiesa, dar galima važiuoti per mišką Karoliniškių pusėn arba neasfaltuota Taurupės gatve, kuri išlenda pro Gudelius į L.Asanavičiūtės gatvę. Tačiau šios alternatyvos (jeigu šias gatves galima taip pavadinti) situaciją gelbėja tik iš dalies.
Užkimštas Pilaitės pr.
Pagrindiniai srautai iš Pilaitės, už jos esančių priemiesčių, taip pat – iš vakarinio aplinkkelio suplaukia į Pilaitės prospektą. Ir čia įstringa. Net ir įrengus papildomą atkarpą A juostos, kuria greičiau iki šviesoforo sankryžoje su Laisvės pr. ir T.Narbuto g. važiuoja autobusai, niekas čia nepasikeitė.
Pilaitiškiai su baime stebi diskusijas dėl naujo prekybos centro statybų V.Pociūno g. pradžioje ir svarstymų čia įrengti papildomą Autobusų stoties terminalą. Srautai į šiuos objektus dar labiau užkimš Pilaitės prospektą, todėl Pilaitės gyventojus nudžiugino mero Remigijaus Šimašiaus išsakyta mintis, kad statybos bus leistos tik tuomet, kai atsiras realių sprendimų dėl eismo.
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad sprendimai jau svarstomi. Miesto vyriausiojo architekto teigimu, būsimojo prekybos centro statytojai UAB „Trečioji kregždė“ yra įsipareigoję įrengti savivaldybės sklype savo automobilių stovėjimo aikštelę ir dar ne mažiau kaip 250 „Park and Ride“ („Statyk ir važiuok“) sistemos automobilių stovėjimo vietų.
Esą tai galėtų būti vienas iš būdų, kaip iki šios vietos atvažiavę vairuotojai galėtų palikti savo mašinas ir persėsti į viešąjį transportą. Aikštele galėtų naudotis atvažiuojantys iš Vilniaus priemiesčių už Pilaitės, taip pat – vakariniu aplinkkeliu iš Kauno ar Ukmergės pusių.
Vyksta konsultacijos
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė konsultuojasi su mokslininkais, parengusiais studiją, ką ir kaip reikėtų daryti su eismu Pilaitės prospekte ir jo prieigose. „Dar šiemet tarsimės, ką konkrečiai savivaldybė iš tų pasiūlymų gali įgyvendinti, nes ten yra ir labai brangių dalykų. Visų pirma tai viešojo transporto atskyrimas nuo kitų transporto priemonių ties Laisvės pr. ir T.Narbuto g. sankryža, reikia, kad autobusai kirstų tą spūstį. Tai pirmas dalykas, nes mes suinteresuoti, kad žmonės važiuotų į miesto centrinę dalį ne privačiais automobiliais, o viešuoju transportu. Ir turime padaryti, kad viešasis transportas eilėje nelauktų“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Paklaustas, kaip tai įmanoma padaryti, M.Pakalnis nedvejoja – tam reikia atskiros eismo juostos: „Per visą Pilaitės pr., T.Narbuto gatvę iki pat sankryžos Žvėryne. Vietos yra, dalis jau padaryta, reikia pabaigti. Pagrindinis kliuvinys yra viadukas per vakarinį aplinkkelį, ten siauriausia vieta, susidaro kaip butelio kakliukas.“
Yra ir stambesnių projektų. Pvz., dar vienas sankryžos Laisvės pr. ir T.Narbuto g. lygis – požeminis tunelis. Bet tai didžiulė investicija, – sakė M.Pakalnis.
Šį rugsėjį prasidėjo didžiausias Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimas. Per 2017 m. į Vilniaus gatves išriedėjo daugiau nei 60 naujų autobusų, o kitais metais jų pasirodys dar apie 200. Be to, kitąmet sostinės gatvėse bus galima išvysti ir 41 naują troleibusą. Įskaičiuojant visas naujas viešojo transporto priemones – autobusus ir troleibusus – bus atnaujinta daugiau nei pusė sostinės viešojo transporto. Tad jis bus gerokai patogesnis ir patrauklesnis, tiek, kad greičio autobusams daugelyje miesto vietų trūksta. Taip pat kaip važiuojant iš Pilaitės pusės.
O pačiai Pilaitei išeičių reikia daugiau. M.Pakalnis užsimena apie galimybę pastatyti naują viaduką per vakarinį aplinkkelį tarp Justiniškių gatvės ir kelio į Zujūnus, toje vietoje, kur yra senoji Pilaitės kalio ir Justiniškių jungtis – Ozo gatvės atkarpa. Tuomet iš Zujūnų žmonės važiuotų čia, šis srautas neplūstų į Pilaitės prospektą. Taip pat eilėje laukia Taurupės gatvės asfaltavimas, tuomet Pilaitė jau turės ne vieną išvažiavimą.
Požeminis tunelis
„Yra ir stambesnių projektų. Pvz., dar vienas sankryžos Laisvės pr. ir T.Narbuto g. lygis – požeminis tunelis. Bet tai didžiulė investicija, o tą sankryžą pravažiavęs sustosi kitoje, ties Žvėrynu, – kalbėjo M.Pakalnis. – Bandysime sudėlioti etapus, ką savivaldybė gali padaryti, ką – vystytojai.“
Jis pripažįsta: reikia kompleksinių sprendimų, nes priemiesčiuose gyvenančių žmonių skaičius pasiekė kritinę ribą, todėl kemšasi visi įvažiavimai į miestą. „Todėl atėjo laikas daryti sprendimus, kurie yra pakankamai kardinalūs – parkavimo kainų, vietų statybos politikoje. Teikiame sprendimą mažinti parkavimo vietų centrinėje miesto dalyje – ribosime stovėjimo vietų statybos galimybes“, – sakė M.Pakalnis.
Vilniaus vyr. architektas sutinka, kad miestas privalo pasiūlyti visą spektrą paslaugų, kad žmogui būtų patogiau važiuoti į miestą ne nuosavu automobiliu. Ir tai turi apimti ne tik viešąjį transportą, bet ir galimybę patogiai eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ir t.t. „Dabar situacija yra visiškai nepalanki tiems, kurie nori naudotis viešuoju transportu, o palanki tiems, kurie važiuoja savo automobiliu“, – teigė M.Pakalnis.
A juostos, anot M.Pakalnio, yra patogus dalykas, ką puikiai įrodo Ukmergės gatvė: važiuoti autobusu iš Perkūnkiemio ir jo apylinkių į Konstitucijos pr. yra greičiau ir patogiau, nei nuosava mašina.
Permainų reikia ir transporto žiede ties Lietuvos edukologijos universitetu. Vilniaus savivaldybė žada skelbti konkursą ir ieškoti idėjų, kaip šioje vietoje būtų galima pagerinti eismo sąlygas tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems bei dviratininkams.
