Sostinės savivaldybės teigimu, Laisvės pr. atidaroma nauja požeminė pėsčiųjų perėja, kuri pėstiesiems ir dviratininkams jaustis saugiau. Naujoji perėja – 43 m ilgio ir 4 m pločio. Požeminė perėja pradėta įrenginėti pernai gegužę, planuota pabaigti rudenį, bet darbai užsitęsė iki kovo pabaigos.
Finansavo perpus
Požeminės perėjos įrengimo išlaidas perpus pasidalino Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Lidl Lietuva“, skyrusios po daugiau nei 291 tūkst. eurų.
Naujoje požeminėje perėjoje įrengti du dengti įėjimai ir išėjimai į Laisvės prospektą, abiejose perėjos pusėse įrengti du žmonėms su negalia pritaikyti keltuvai, laiptai, apšvietimas, vandens nuotekų tinklai bei vaizdo stebėjimo kameros.
Žmonių su negalia, galinčių judėti tik ratukuose, susirinko ir į požeminės perėjos atidarymą. Jie išbandė liftą, pasidžiaugė, kad jis išties gerai veikia, yra pakankamai erdvus. Nesunkiai jame tilpo ir mama su vaikišku vežimėliu.
Kaip sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, prie liftų įrengtos vaizdo kameros, kurių transliuojamas vaizdas pasieks liftus prižiūrėsiančios bendrovės specialistus. Tikimasi, kad tai atbaidys vandalus ir šis liftas veiks, kitaip nei nutiko požeminėse perėjose Pilaitėje, šalia prekybos centro „Panorama“ ar pačios Vilniaus miesto savivaldybės.
Turi pastabų
Tačiau Ginta Žemaitaitytė iš Lietuvos žmonių su neįgalia sąjungos pastebi, kad jeigu nutiks taip, kad liftas suges – neįgalieji su vežimėliais niekaip negalės patekti į kitą Laisvės pr. neturės jokių šansų. Jos duomenimis, neįgaliųjų organizacijos turi pastabų šiai perėjai, prašo kai ką pataisyti ir tik tada ketina pasirašyti objekto priėmimo dokumentuose.
„Jeigu liftas neveiktų, tikrai į perėją nenusileistume. Kaip rodo patirtys, tokie nusileidimai apskritai neaišku kodėl įrenginėjami. Sako, dviračiams, bet ir dviratininkai sako, kad nusileidimas yra per daug statūs, jog būtų patogu vestis dviratį. Bendradarbiaujame su dviratininkų asociacijomis, jie taip pat sako turintys pastabu, kad tai yra nesaugu“, – kalbėjo G.Žemaitaitytė.
Ji neslėpė nusivylimo, kad Lietuvoje vis dar per mažai kreipiama dėmesio į saugumą: „Padarysime, galbūt uždėsime paukščiuką ir viskas. Bet ar tai žmogui bus saugu? Visi susiskaičiuojame, kiek kainuos, tarkim, liftas, kiek – keltuvas, dar kažkas, bet niekas neskaičiuoja, kiek žmogui kainuos – kiek kainuos mano gera savijauta, savarankiškas gyvenimas. Apie komfortą nelabai drįstam ir išsižioti, tik pagalvojam. Niekas tokių dalykų nepaskaičiuoja, nevertina, o tai yra patys galbūt svarbiausi dalykai.“
G.Žemaitaitytė sakė tikinti, kad liftas veiks gerai – juk ir kameros įrengtos. Bet ji teigė mananti, jog reikėtų daugiau švietimo vaikams, jaunimui, tarkim, vedant vaikus iš darželio auklėtojos galėtų papasakoti, kam reikalingi tokie įrengimai ir pan. Gal tada ir saugomi įrenginiai bus ramiai.
Visuomenė irgi raginama stebėti
Neįtikina moters ir lipdukai ant lifto, kad jis skirtas neįgaliesiems ir tėvams su vežimėliams. Esą turėtų būti, kad keltuvas skirtas ir šiems asmenims, bet nusileisti bent kartais galėtų ir žmogus su dviračiu ar vaikų grupelė.
Tačiau tam paprieštaravo savivaldybės Statybos poskyrio vyr. specialistas Ąžuolas Steponavičius, teigdamas, kad keltuvas požeminėje pėsčiųjų perėjoje vis dėlto nėra skirti pramogauti, jis brangiai kainuoja ir skirtas būtent tiems žmonėms, kurie negali lipti laiptais.
„Norėtųsi paprašyti, kad ir visuomenė nebūtų pakanti, praneštų policijai, kuri greitai reaguoja. Nes dabar kartais randame sulaužytus, o juose – išgertus alkoholio butelius, taip buvo Pilaitėje“, – kalbėjo Ą.Steponavičius.
Vilnietis Tomas atkreipė dėmesį ir į dar vieną aspektą, kad perėja esą nėra tokia saugi ir patogi, kaip skelbia jos statytojai. „Naujoji Laisvės prospekto požeminė pėsčiųjų perėja. Įėjimas kertasi kartu su pėsčiųjų perėja ir įvažiavimu į prekybos centro „Norfa“ aikštelę. Garantuoju, kad susidarys automobilių kamščiai, žinant kiek gyventojų ten vaikšto. Projektavimo klaida ar tiesiog eilinį kartą nenoras viską iki galo apmąstyti logiškai?“ – klausia Tomas.
Vis dėlto išėjus iš požeminės perėjos automobilių įvažiavimas yra tolėliau, tad mašinų ir pėsčiųjų srautai čia turėtų išsitekti.
Paskutinis šviesoforas iki Spaudos rūmų
Laisvės prospekto atkarpoje nuo Gerosios Vilties žiedo iki Spaudos rūmų čia buvo likęs vienintelis pėsčiųjų šviesoforas. Ši perėja suplanuota dar prieš 10 metų, tačiau tuomet net nebuvo parengtas jos projektas.
Laisvės prospektu piko metu per valandą pravažiuoja daugiau kaip 3,5 tūkst. automobilių (per parą apie 17 tūkst. transporto priemonių).
2007 metais tarp Lazdynų ir Karoliniškių gyvenamųjų rajonų buvo pastatytas pėsčiųjų viadukas virš Laisvės prospekto, kuris panaikino čia iki tol veikusį ir automobilių eismą gerokai komplikavusį šviesoforą ties „Vaivorykštės“ stotele. Šio viaduko ilgis – 67,2 m, plotis – 4 m.
