Projektas skirtas didinti eismo saugumą, skatinti darnų judumą ir pasikeitusiems gyventojų poreikiams pritaikyti miesto gatves. Šiuo metu projektas yra planavimo stadijoje, o pirmieji rangos darbai numatomi 2026 metais. Sprendimų priėmimo procese kviečiame dalyvauti gyventojus bei vietines bendruomenes – planuojamos dirbtuvės.
Ramaus eismo zonos – tai besijungiančios gatvės, esančios gyvenamųjų namų apsuptyje, kuriose, išnaudojant tą pačią gatvės erdvę, sukuriamas saugesnis ir patogesnis judėjimas visiems eismo dalyviams. Automobilių eismas organizuojamas saugiu 20–30 km/val. greičiu, kur dviratininkai gali judėti bendrame sraute su transportu, o pėstieji jaustis saugūs ir matomi visų eismo dalyvių.
Vilnius siekia pertvarkyti sovietmečiu įrengtas gatves – pritaikant jas pagal pasikeitusius gyventojų poreikius. Į pertvarkymo procesą ketinama įtraukti pačius gyventojus bei suinteresuotas grupes.
Pagal sovietinius gatvių tiesimo standartus įrengtos gatvės neatitinka šių dienų poreikių – jos skirtos tik transporto judėjimui, bet nėra tinkamai pritaikytos alternatyviems ir darniems keliavimo būdams, judėjimas jose dažnu atveju nėra patogus ir saugus. Dėl to planuojama šiose gatvėse taikyti ramaus eismo organizavimo principus.
„Esama gatvių erdvė gali būti panaudota želdinių, tvarkingų stovėjimo vietų automobiliams sukūrimui, patogios judėjimo pėsčiomis infrastruktūros gerinimui, saugaus eismo priemonių įvedimui. Šiuo metu kiemai ir juos jungiančios gatvės dažnu atveju yra naudojamos tranzitui, eismo dalyvių matomumas kartais būna itin ribotas, o šaligatviai užstatyti automobiliais.
Siekiama, kad įgyvendinus pertvarkymus gatvės aplinka taps saugesnė ir patogesnė visiems eismo dalyviams, bus mažiau oro taršos ir triukšmo. Taip pat gatvių pertvarkymas prisideda prie miesto gatvių desovietizacijos, siekiant šias gatves padaryti gyvybingas ir sudaryti sąlygas jose patogiai keliauti darniais būdais“, – apie projektą pasakoja JUDU ekspertas Edgaras Stankevičius.
Ramaus eismo zonų plėtra numatoma visame mieste, įskaitant ir toliau nuo miesto centro nutolusius gyvenamuosius rajonus kaip Naujoji Vilnia ar Pilaitė. Teritorijos atrinktos vertinant gyventojų, darbo vietų, ugdymo įstaigų skaičių kiekvienoje zonoje, taip pat įskaitinius eismo įvykius per ketverius metus, miesto plėtros planus bei projektų tęstinumą.
Kas pasikeis ramaus eismo zonose gyvenantiems?
Ramaus eismo zonos reikšmingai keis šiose gatvėse gyvenančių žmonių kasdienybę. Pirmiausia, didžiausias dėmesys bus skiriamas saugumo aspektui – šios gatvės taps saugesnės visiems eismo dalyviams: vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams bei kitiems darniai judantiems. Pagerinus matomumo sąlygas, eismo dalyviams bus lengviau laiku pastebėti vieni kitus ir tinkamai sureaguoti.
Laikantis nustatyto 20–30 km/val. greičio apribojimo, automobilio stabdymo kelias yra tris kartus trumpesnis nei, pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu. Taip pat pagal Švedijoje, Vokietijoje ir Austrijoje atliktus tyrimus, sumažinus greitį nuo 50 km/val. iki 30 km/val., triukšmas vidutiniškai sumažėja 2–4 decibelais (dB).
„Ramaus eismo zonų įvedimo planu siekiama į sprendimų priėmimo procesą įtraukti gyventojus bei vietines bendruomenes, kurioms jų teritorija yra svarbiausia. Gyventojai turės galimybę išreikšti savo nuomonę ir lūkesčius, bei nuspręsti dėl galutinių sprendimų konkrečių gatvių pertvarkymui“, – pasakoja JUDU ekspertas.
