Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Želdiniai šalia kelių: kada jie išsaugomi, kada kertami nedelsiant?

Dažna proga pasidžiaugiame, kad Lietuva, net ir didieji šalies miestai, tebėra žalias kraštas, o ketinimai genėti ar kirsti medžius visada kelia nemažai aistrų. Tačiau yra zonų, kur želdinius būtina tvarkyti itin operatyviai ir skrupulingai, nes tai susiję su eismo saugumu. Tokie visų pirma yra valstybinės reikšmės keliai, ypač, kur eismo judėjimas intensyviausias, leidžiamas didžiausias greitis.
Kelias Šiauliai-Palanga
Kelias Šiauliai-Palanga

Po šaltojo sezono, kurio metu daroma natūrali kelių tiesimo ir tvarkymo darbų pertrauka, vėl prasidėjo kelių tiesimo ir rekonstravimo, taip pat žvyrkelių asfaltavimo darbai įvairiose Lietuvos vietose. Vykstant šiems darbams kartu sutvarkomi ir medžiai bei krūmai, augantys valstybinės reikšmės kelių juostoje.

Ką apie želdinių tvarkymą turėtų žinoti gyventojai, komentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcijos) specialistai. Būtent šią įstaigą Lietuvos teisės aktai įpareigoja kirsti, genėti ir kitaip prižiūrėti visus želdinius – pradedant brandžiais medžiais, baigiant žole.

Eismo saugumui gali trukdyti ir medžiai, ir žolė

Kaip aiškina Kelių direkcijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų priežiūros skyriaus patarėjas Raimundas Indrulėnas, prižiūrint valstybinės reikšmės kelius, medžiai dažniausiai yra pjaunami ar genėjami žiemos periodu. Tačiau jei medis supuvęs ar kitaip pavojingas eismo saugumui, tada darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų laiku. Tuose ruožuose, kur vyksta kelių tiesimo ir rekonstravimo darbai, taip pat asfaltuojami žvyrkeliai, visada kartu yra tvarkomi ir želdiniai (medžiai, krūmai), augantys valstybinės reikšmės kelių juostoje. Beje, žolė, auganti kelio juostoje, taip pat yra želdynas, todėl ji yra šienaujama visą šiltąjį sezoną.

Valstybinės reikšmės keliuose augantiems želdynams išties skiriamas didelis dėmesys, nes tai tiesiogiai susiję su eismo saugumu – statistika kalba pati už save. Leidinio „Įskaitinių eismo įvykių statistikos Lietuvoje 2014–2017 m.“ duomenimis, 2017 metais Lietuvoje įvyko 137 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu transporto priemonė atsitrenkė į medį, jų metu žuvo 19 žmonių, sužeista 200.

Kai dėl želdinių gali įvykti eismo įvykiai, jie yra pašalinami.

Žinoma, tvarkant želdinius pirmiausia stengiamasi juos išsaugoti, tai yra tik genėti ir palikti augti, įrengiant apsauginius kelio atitvarus. Tačiau kai dėl želdinių gali įvykti eismo įvykiai, jie yra pašalinami. Medžiai ir krūmai pirmiausia iškertami tuose valstybinės reikšmės keliuose, kuriuose yra užregistruota daugiausia eismo įvykių, susijusių su želdiniais, kur leidžiamas didžiausias važiavimo greitis ar atliekami kelio taisymo ar rekonstravimo darbai.

Saugotini želdiniai gali būti kertami, persodinami ar kitaip šalinami tik gavus savivaldybės leidimą.

Stengiasi išsaugoti, kur tai įmanoma

Kaip teigė Kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Krasauskaitė, želdiniai, augantys šalia kelių, visuomet yra jautri tema, vis dar dažni atvejais, ypač prie kelių su žvyro danga, kai želdiniai būna pasodinti pačių gyventojų, o gal net jų senelių, prosenelių, tad kelia nemažai emocijų. „Jei tik yra galimybė juos išsaugoti, mes tai ir darome, nes tai ne tik kraštovaizdžio elementas ar apsauga nuo taršos, kartais ir triukšmo, bet ir sentimentus ir prisiminimus keliantys objektai“, – sako D.Krasauskaitė, tačiau patikslina, jog reikia suvokti, kad visi kelio juostoje augantys medžiai yra pavojingi saugaus eismo požiūriu. Automobiliui atsitrenkus į medį pasekmės gali būti itin skaudžios, neretai medžių šakos auga virš važiuojamosios dalies ar dengia kelio ženklus, pasenę medžiai lūžta ir gali nukristi.

Nemažai keblumų kelia net rudenį krentantys medžių lapai, nors kai kam tai gali atrodyti smulkmena: jie pūva, težta ir tuomet kelio danga darosi slidi.

Pasak saugaus eismo specialistės, žiemą kartais geriau kai kelias neapsodintas medžiais, nes tada pustomas sniegas nesusilaiko ant kelio važiuojamosios dalies, o kartais, atvirkščiai, geriau kai apsodintas – tada medžiai pasitarnauja kaip sniegatvorės. Tačiau pastaruoju atveju medžiai turi augti šiek toliau nuo kelio sankasos.

Gyventojai gali pranešti

Kas privalo pašalinti želdynus, kai tai būtina, taip pat reglamentuota teisės aktų: šį darbą atlieka valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdanti AB „Kelių priežiūra“ arba kelio remonto ar rekonstravimo darbus vykdantis rangovas.

Kaip aiškina Kelių direkcijos Valstybės turto skyriaus patarėjas Mindaugas Svetikas, kai būna pašalinami beverčiai, nes yra supuvę, medžiai ir krūmai, jų šakos, jie yra sunaikinami. Tais atvejais, kai nusprendžiama rekonstruojamame kelyje nukirstus medžius parduoti, skelbiami aukcionai, apie kuriuos paskelbiama taip pat vadovaujantis teisės aktais. Šią informaciją gali sekti ir patys gyventojai – Kelių direkcijos tinklalapyje, viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat tinklalapyje http://www.lrvalstybe.lt/ aukcionų skiltyje, Kelių direkcijos „Facebook“ paskyroje ir, priklausomai nuo turto buvimo vietos, informuojamos savivaldybės.

Saugus judėjimas, geras matomumas keliuose – visų eismo dalyvių ir pilietiškų lietuvių bendras reikalas, todėl kiekvienas gali pasiteirauti ar pranešti, jei kyla klausimų dėl galimai pavojų keliančių medžių, krūmų šalia kelių ar kitų svarbių objektų. Pasak specialistų, galima pasidžiaugti, jog lietuviai šioje srityje yra aktyvūs.

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos