Vienas atvejų, kai pėstysis žengė į kelią degant raudonai šviesai, šią savaitę sostinėje nutiko sostinėje. Į gatvę išbėgusį jaunuolį partrenkė saugos tarnybos „Dacia“. Laimei, degant raudonai šviesai gatvę kirsti sumanęs pėstysis atsipirko lūžiais ir sumušimais, tačiau būna ir rimtesnių atvejų. Štai Šiauliuose neatsargiai į perėją žengusį pėstįjį ir jį partrenkusį automobilį pavyko nufilmuoti.
Tuomet Teisutis Beržinskas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas, akcentavo, jog pastebima tendencija, kad ir pėstieji nesisaugo, ir vairuotojai išsiblaškę.
„Užfiksuota situacija – pakankamai tipinė ir tendencinga. Kiekvienas savo mintyse paskendęs. Būna, kad pėsčiasis eidamas su kažkuo kalbasi, per perėją eina nusisukęs ir net nežiūri į automobilius. Vairuotojas irgi galvoja tik apie tai, kad jis skuba į darbą. Anksčiau pėstieji neturėdavo pareigos įsitikinti, ar bus saugu pereiti gatvę, tai dabar jau keletą metų jie tą pareigą turi. Bet, kaip matome, yra dalykų, kurie jų dėmesį blaško. Pavyzdžiui, naujos technologijos, esančios telefonuose. Kartais nelaimę iš dalies lemia ir oro sąlygos – tiesiog eina žmogus užsimuturiavęs šaliką, užsidėjęs gobtuvą, ir prasčiau mato aplinką, neįsitikina saugumu“, – kalbėjo T.Beržinskas.
Suskaičiavo tris priežastis
Žiniasklaidos ir interneto psichologija besidomintis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto dėstytojas, docentas daktaras Antanas Kairys išskyrė tris priežastis, kurios, jo manymu, lemia norą kirsti gatvę tuomet, kai dega raudonos šviesos signalas.
Pirmiausia A.Kairys kalba apie normas, elgesio taisykles, kuriomis vadovaujamasi. Tarp tokių normų yra ir ta, kuri nurodo, kad negalima eiti degant raudonam signalui. Ši norma, pastebi pašnekovas, netgi įrašyta Kelių eismo taisyklėse (KET).
„Deja, kaip ir daugybė kitų su eismu keliuose susijusių normų (pvz., leistinas greitis), ji labai dažnai pažeidžiama. Draudimas eiti per raudoną šviesą nėra laikomas labai rimtu, už jį retai baudžiama“, – kalba A.Kairys ir priduria, jog blogybė ir ta, kad vaikai, matydami pažeidžiant šią normą gana dažnai ir be pasekmių, ima patys ją pažeidinėti.
Tarp galimų priežasčių yra ir ta, kad ėjimas per raudoną šviesoforo signalą nėra laikomas labai pavojingu užsiėmimu, mat su tuo susijusios pasekmės ištinka gana retai.
„Tikriausiai tie, kurie nukentėjo, yra gerokai mažiau linkę kartoti tokį elgesį. Bet retas pasekmių sulaukia pats arba sulaukia jo artimas žmogus. Be to, pėsčiajam sunku įvertinti, ar eiti per gatvę neleistinoje vietoje ar degant raudonam signalui yra pavojinga. Todėl linkstama per daug pasitikėti savimi ir tuo, kad reikalui esant vairuotojas spės sustoti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Trečioji priežastis, sako A.Kairys, yra ir ta, kad pėstieji eidami per gatvę užsiima įvairiausiais pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, žiūri į telefono ekraną. Tarp galimų veiksnių – ir nuovargis, ir alkoholis.
