Prielaidų startuolių sėkmei – ne viena
Baltijos šalių įmonių susijungimų ir įsigijimų sandorių rinkoje vis labiau įsitvirtina startuoliai. Gegužę Lietuvos vienaragis „Vinted“ sulaukė 250 mln. eurų investicijos, padidinusios įmonės vertę iki 3,8 mlrd. eurų. Tą patį mėnesį džiugiomis žiniomis pasitiko latvių startuolis „Printful“, kuris pritraukė 106 mln. eurų investiciją, peržengė simbolinę 1 mlrd. JAV dolerių ribą ir tapo vienaragiu. Šių metų rugpjūtį Estijos startuolis „Bolt“ sulaukė net 600 mln. eurų investicijos – tai didžiausia investicija į startuolį Baltijos šalyse. Paminėtina ir tai, kad pirmą šių metų pusmetį net penkis iš dešimties didžiausių įmonių susijungimų ir įsigijimų sandorių Baltijos šalyse sudarė investicijos į startuolius ar jų įsigijimai. Nors pozityvo šioje srityje yra visose Baltijos šalyse, tačiau didžiausias progresas jaučiamas Lietuvoje – vos prieš penkmetį reta tokio pobūdžio investicija šalyje perkopdavo 1 mln. eurų slenkstį, o pastaruosius dvejus metus tokia investicija jau kas trečia.
Ši situacija iš dalies yra pasaulinių tendencijų atspindys – į startuolius sėkmingai investuojama ir kitose šalyse. Visgi Lietuvoje yra kelios papildomos priežastys, padedančios šioms aukštos pridėtinės vertės sektoriuose veikiančioms ir didelį augimo potencialą turinčioms įmonėms pritraukti investicijas. Visų pirma, prie startuolių ekosistemos augimo galėjo prisidėti koronaviruso pandemija: įmonių kuriamos technologijos tapo dar paklausesnės, o nuotoliniai susitikimai aplygino konkurencinę kovą dėl kapitalo – veiklos vystymas periferijoje nebėra reikšmingas trūkumas.
Taip pat prie Lietuvos startuolių sėkmės prisidėjo ir maža vidinė rinka – šios įmonės nuo pat susikūrimo yra orientuotos į eksportą ir produktų ar paslaugų pritaikymą globaliai rinkai. Šiandien stebimai startuolių sėkmei nemenkos įtakos turėjo ir tai, kad Lietuvoje jau gerokai seniau tarptautiniai technologiniai verslai įsteigė biurus taip suteikdami paslaugų kūrimui reikalingų žinių. Prie verslų sėkmės prisidėjo ir anksčiau įvykę pavieniai, bet stambūs pirmieji investicijų raundai į Lietuvos startuolius praeito dešimtmečio viduryje ir antroje pusėje – pavyzdžiui, dar 2013 m. „Vinted“ serijos A raundo metu pritraukė 6,9 mln. JAV dolerių investiciją ir atkreipė kitų tarptautinių investuotojų dėmesį į visą regioną.
Daugėja startuolių pardavimo sandorių
Kalbant apie startuolių padėtį visose Baltijos šalyse, būtina paminėti ir startuolių įmonių pardavimų sandorius (angl. exit), kurie patvirtina, kad parduota sėkminga, rinkoje vertinama įmonė, ir yra vienas iš startuolių ekosistemos brandos požymių. Įvykus tokiam sandoriui įmonių steigėjai ir pasirinkimo sandorius (teisę ateityje įsigyti ir galimai parduoti įmonės akcijas) angl. options) užsitarnavę darbuotojai gauna reikšmingas lėšas, kurias dažnai reinvestuoja į kitus ankstyvos stadijos startuolius.
Toks investicijų pritraukimo būdas yra vienas iš nedaugelio prieinamų – startuoliai yra vertinami kaip ankstyvos stadijos, dažniausiai savo produkto ar paslaugos patrauklumo rinkoje dar neįrodžiusios įmonės, kurias į priekį veda jaunos, ambicingos ir didelę riziką prisiimančios komandos. Be to, startuoliai net ir pritraukdami investicijas dažnai būna nuostolingi dėl didžiosios dalies uždirbamų lėšų investavimo į rinkodaros, tyrimų, produktų ir paslaugų kūrimą. Garantijų, kad investicija pasiteisins, taip pat nėra. Savo veiklai tęsti reikiamą investavimą norintiems pritraukti startuoliams itin svarbiais tampa įmonių pardavimų sandoriai – taip užtikrinamas kapitalo judėjimas ratu startuolių ekosistemoje ir greitas jos augimas.
Vadinamojo „exito“ svarbą startuolių infrastruktūrai puikiai iliustruoja Estijos pavyzdys. 2005 metais įžymusis startuolis „Skype“ buvo parduotas už 2,6 mlrd. JAV dolerių. Ši ir taip įspūdinga suma tampa tik dar labiau pribloškianti, kai pridedi ją šalia Estijos bendrojo vidaus produkto, tuo metu sudariusio 14,1 mlrd. JAV dolerių. „Skype“ pradiniai įkūrėjai buvo švedas ir danas, tačiau didžiausias startuolio biuras ir pagrindinė programuotojų būstinė įsikūrė Taline, tad per įmonės pardavimą banko sąskaitas reikšmingai papildė ir pastarieji. Šiandien skaičiuojama, kad gautos lėšos ir įgytos žinios šalyje davė pradžią net keliasdešimčiai naujų startuolių. Jie net vadinami #SkypeMafia, o žymiausias iš jų „TransferWise“ jau tapo ir vienaragiu. Beje, vienaragių šiandien Estijoje – jau septyni.
Panašią situaciją dėl įmonių pardavimo sandorių galbūt artimiausioje ateityje matysime ir Lietuvoje – kai anksčiau pardavimų pasitaikydavo tik vienas ar du per metus, šiemet jų skaičius jau tuoj netilps ant rankos pirštų. „Exit‘us“ Lietuvoje jau atliko startuoliai „Paysolut“, „Marguard“, „Deeper“, „Dokobit“ ir „Aggredium Finance“, o metai dar nesibaigė.
Žvelgiant į šią situaciją galima tik konstatuoti, kad dviratis jau išrastas. Nors tiek įmonių įsigijimais tiek vienaragių skaičiumi dar atsiliekame nuo Estijos, ambicijomis, talentu, sėkmingų verslininkų ir investuotojų skaičiais – tikrai ne. Todėl belieka sukaupti jėgas, išvengti duobių ir už keleto metų išsiveršime į priekį.
