– Pakalbėkime apie bendrą investavimo aplinką, verslo angelų aktyvumą Lietuvoje. Kokia dabar yra situacija – kiek yra galimybių, kiek yra noro remti startuolius?
– Aš sakyčiau, kad būtent šiuo metu investuotojai tiesiog siaučia. Jų yra daug ir noriu pasidžiaugti, kad tai nėra tik Lietuvos investuotojai, mūsų startuoliai pritraukia ir tarptautinio dėmesio – iš Estijos, Lenkijos, Čekijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Suomijos ir kitų šalių.
Reiktų gal atkreipti dėmesį, kad investuotojai dabar siaučia visoje Europoje, rizikos kapitalo fondų yra nemažai, jie ieško, kur investuoti, o Lietuva ir bendrai visos trys Baltijos šalys tam yra labai gera terpė. Visos trys Baltijos šalys yra labai aktyvios startuolių rinkoje, skatina burti komandas ir intensyviai „kepa“ įvairių sričių startuolius.
– Gal galime detalizuoti, apie kokias sumas mes kalbame? Kiek vidutiniškai Lietuvos startuoliai geba prisitraukti investicijų?
– Vien per šių metų pirmą pusmetį į Lietuvos startuolius buvo investuota 311 mln. Eur. Aišku, didžioji dalis yra į „Vinted“, bet nesvarbu kokiame etape tos įmonės yra – pradžioje ar jau labiau pažengusios, svarbu, kad suma iš tiesų yra nemenka. Ir man atrodo, kad tokia tendencija tikrai verčia į startuolius, į šitą rinką atkreipti dar daugiau dėmesio, vystyti ją.
– Kokio dydžio apskritai yra mūsų startuolių rinka? Kiek jų įsisteigia per metus?
– Na, čia geras klausimas. Registrų centras, aišku, duotų duomenis, kiek įsisteigia naujų įmonių, bet klausimas – kiek iš jų startuoliai vystantys mūsų gyvenimo kokybę keisiančias inovatyvias idėjas, kuriantys naujas paslaugas ir produktus. Aš manyčiau, kad koks šimtas tokių startuolių per metus tikrai atsiranda.
Vien per šių metų pirmą pusmetį į Lietuvos startuolius buvo investuota 311 mln.
– Jums tenka matyti nemažai startuolių pristatymų, matote tą rinką iš arti – kiek startuolių atkeliauja iki investavimo etapo, o kiek lieka už borto?
– Tiksliai tokius skaičius įvertinti sunku, nes priklauso nuo konkrečių startuolių. Jei bandytume išvesti tendenciją, sakyčiau, kad maždaug 5 iš 10 startuolių dažniausiai sulauks investuotojų dėmesio. Vėlgi, čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad jei labai gerai pasirengs ir ateis su geru prisistatymu, gali būti, kad sėkmės sulauks ir visi 10. Pinigų šioje rinkoje dabar tikrai netrūksta, esmė dažniausiai yra pačiame startuolyje.
Mano vertinimu, mūsų startuolių rinkos kokybė per dešimtmetį išaugo ne keliais, o keliasdešimt kartų. Mėginu palyginti startuolių pasirengimą ir prisistatymus kokiais 2010-ais metais, pačius pirmuosius, ir dabar – net sunku vertinti. Aišku, pasikeitė visa aplinka – startuolių požiūris, investuotojų požiūris, sandorių struktūra, išaugo investuotojų grąžos apetitas ir bendrai visa bendruomenė, kur vieni iš kitų mokosi ir tuo būdu tobulėja. Dabar Lietuvoje investuotojams patrauklių technologijų sektoriuje dirba apie 10–12 tūkst. žmonių, tai tikrai nemažai.
– Kokie dabar rinkoje santykiai – ar startuoliai intensyviai žvejoja investuotojus, ar nutinka ir taip, kad pastarieji kovoja dėl gero startuolio?
– O taip, tikrai vyksta nemenka konkurencija ir dėl startuolių. Ne vienam yra pavykę po prisistatymo, jau tą patį vakarą, gauti net kelių investuotojų pasiūlymus. Geriausiems startuoliams paprastai surinkti savo investuotojų komandą užtrunka iki savaitės, dviejų, na, ilgiausiai mėnesio. Daliai pavyksta pritraukti ir ne vieną investuotoją, nes pastarieji linkę padalinti savo rizikas ir investuoti po dalį pinigų į skirtingus startuolius.
– Su kokiais lūkesčiais į prisistatymus atkeliauja startuoliai, o ko iš jų tikisi investuotojai. Ar tie lūkesčiai prasilenkia?
– Investuotojams labai svarbu, kokią idėją atsineša startuolis, bet ne žodinę – o kiek ji jau įgyvendinta, kokią vertę turi tuo momentu. Ar ji jau generuoja pajamas ir kokias? Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kaip startuolis auga – pagal tai matuojama jo vertė. Pavyzdžiui, jei startuolio vidutinės pajamos per mėnesį yra 5000 Eur, jis gali tikėtis prisitraukti apie 200–300 tūkst Eur už ne mažiau nei 1–1,5 mln. Eur vertę, gal šiek tiek ir daugiau. Jei sugeneruojama pajamų per mėnesį apie 10 000 Eur, galima tikėtis ir didesnio vertinimo už 0,5–0,6 mln Eur investiciją.
– Kas dažniausiai nulemia nesėkmingą startuolio istoriją, ne tokį augimą, kaip tikėtasi? Kaip į tai reaguoja investuotojai?
– Dažnas trūkumas yra tiesiog tai, kad buvo nepakankamai įsigilinta – į verslo aplinką, į teisinę bazę, į vartotojo įpročius. Sakykime, pati idėja puiki, produktas ar paslauga numatyta eksportui, bet paaiškėja, kad jai reikia sertifikato, kurio išdavėjas nesutinka jo duoti.
O dėl nepasisekimų – reikia suvokti, ir investuotojai tą suvokia, kad startuolio gyvenimas kupinas pakilimų ir nuosmukių. Tiesa, kaip ir bet kokios kitos įmonės – būna ir gerų, ir blogų dienų. Jei kas nors vyksta ne pagal planą, neretai tiek startuolio komandos, tiek investuotojo užduotis – ieškoti kitų galimybių, o ne panikuoti.
Štai labai geras to pavyzdys yra startuolis „Interactio“, siūlantis sinchroninio nuotolinio vertimo platformą, kuris šių metų gegužės gale prisitraukė 25 mln. Eur iš labai stambių užsienio fondų ir padėjo investuotojams užsidirbti apie 20 kartų didesnę grąžą.
Jei kas nors vyksta ne pagal planą, neretai tiek startuolio komandos, tiek investuotojo užduotis – ieškoti kitų galimybių, o ne panikuoti.
Trumpai istorija tokia, kad „Interactio“ programėlės buvo skirtos konferencijoms, kurios vykdavo gyvai – vertimai būtent jose. Štai atėjo pandemija ir visos konferencijos buvo atšauktos ir naujos nebeorganizuojamos. Galime sakyti, kad „Interactio“ liko ant ledo, tačiau jie nepasimetė ir ieškojo sprendimo. Galiausiai, pradėjo siūlyti rinkai „online“ vertimus. Antra, jiems labai pasisekė, kad dalyvavo konkurse ir jų sprendimą nusipirko Europos Komisija.
Vėliau, jų vertimais susidomėjo ir „Zoom“. Vertėjai pradėjo dalyvauti online pokalbiuose ir versti, padėti susikalbėti žmonėms, įvairių įmonių atstovams, kurie yra skirtinguose pasaulio kraštuose. Dar kas įdomu, kad viename iš veiklos pradžios etapų „Interactio“ pradėjo pardavinėti savo produktą net Amerikos bažnyčioms, kur renkasi daug įvairiakalbių maldininkų.
Tai štai, norėjau tik pasakyti, kad kartais svarbu nesusikoncentruoti į nesėkmę, o kartu ieškoti sprendimo, kuris atneša net dar didesnę sėkmę. Aišku, tai priklauso nuo atkaklumo, kūrybiškumo, koncentracijos, bet svarbiausia, mano manymu – nepanikuoti, tiek startuolio komandai, tiek investuotojams.
