Į neįprastą padėtį bendrovė pateko šių metų pradžioje, kai bandė naująjį darbuotoją įregistruoti „Sodroje“.
Darbuotojas – Baltarusijos pilietis, prieš keletą metų jau dirbęs Lietuvoje darbo vizos pagrindu. Vėliau jis išvyko dirbti į kitą šalį, o praeitų metų pabaigoje gavo naują vizą darbui Lietuvoje. Ji galioja iki 2021 m. lapkričio.
Tačiau pirmasis kartas dirbant mūsų šalyje paliko pėdsaką, apie kurį vyras iki šiol nė neįtarė. Bedirbdamas Lietuvoje, jis Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi (LLG) Lietuvoje. Jei toks prašymas patenkinamas, tuomet suformuojamas ir lietuviško pavyzdžio asmens kodas. Duomenys apie suteiktą asmens kodą bei išrašytą dokumentą saugomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Tačiau minėtas baltarusis, nutrūkus darbo santykiams, paliko Lietuvą anksčiau laiko ir paruošto leidimo gyventi neatsiėmė, todėl ir savo naujojo asmens kodo nesužinojo.
„Prieš įdarbindamas darbuotoją, kartais su juo sutartį pasirašai prieš tris mėnesius. Pirma jis rašo prašymą įdarbinti, aš rašau įgaliojimą, kad įdarbinsiu ir jis gaus vizą. Darbo sutartį jis veža į Lietuvos konsulatą Baltarusijoje, kur tą sutartį patvirtina ir jam duoda vizą. Tada jis atvažiuoja čia ir tik tada mes registruojame jį „Sodroje“. Negalėjome žinoti, kad jis turi lietuvišką asmens kodą", – skundėsi vadovas.
Nežinant kodo, šis darbuotojas negali būti įregistruotas „Sodros“ sistemoje. O nueiti į Migracijos departamentą baltarusis šiuo metu negali, nes yra saviizoliacijoje.
„Sodros“ atstovai 15min komentavo, jog užsieniečio įdarbinimui iš esmės užtektų socialinio draudimo (SD) numerio, kurį reikia pateikti elektroninėje sistemoje pildant 1-SD pranešimą. Tačiau šiuo atveju to neužtenka.
„Jeigu darbuotojui nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir žmogus neturi asmens socialinio draudimo numerio (arba juos pamiršo, nežino ir pan.), darbdaviai apie tokius darbuotojus per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turi pateikti užsieniečio tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmeninę kopiją, pasirašytą (patvirtintą) kvalifikuotu elektroniniu parašu.
„Sodra“ per EDAS gavusi užsieniečio, kuriam prašoma suteikti SD numerį, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patikrina, ar užsieniečiui nebuvo suteiktas SD numeris (paieška vykdoma pagal užsienio piliečio asmens dokumente nurodytą vardą, pavardę ir gimimo datą).
Jei SD numeris asmeniui jau buvo suteiktas, „Sodra“ informuoja darbdavį apie asmens turimą SD numerį. Jei SD numeris nesuteiktas, nustatyta tvarka žmogui suteikiamas SD numeris ir darbdavys informuojamas", – rašoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
Visgi aprašytuoju atveju, baltarusio SD žino tiek darbdavys, tiek „Sodra“, tačiau sistema su teisingu SD užpildytos elektroninės formos pateikti neleidžia – trūksta jau minėto baltarusio turimo lietuviško asmens kodo, nors tokio kodo neturintys užsieniečiai įregistruojami be trikdžių.
Galimybes gauti kodą riboja įstatymai
Į redakciją besikreipęs bendrovės vadovas sakosi tikėjęsis šį sunkumą išspręsti paprastai – manęs, kad trūkstamą informaciją užpildyti galėtų patys „Sodros“ atstovai, savo duomenų bazėje jau turintys likusius asmens duomenis, įskaitant lietuvišką asmens kodą.
„Sodrai“ tikrai nėra sunku įdarbinti asmenį, kuris jau dirbęs Lietuvoje ir jie tikrai gali formoje patys įrašyti jo asmens kodą, nes žino „Sodros“ draudimo numerį, darbo vizos numerį, turi paso kopiją“, – įsitikinęs į redakciją kreipęsis darbdavys.
Kitas variantas, pasak vyriškio, būtų šiai įstaigai sutikrinus likusius asmens duomenis, tiesiog atsiųsti asmens kodą įmonei. Jis minėjo, kad įmonė elektroniniu paštu nuolatos gauna įvairią informaciją apie kitus jos jau įdarbintus vairuotojus, įskaitant ir jų asmens kodus.
„Dabar „Sodros“ darbuotojai motyvuoja tuo, kad duomenu apsaugos įstatymas neleidžia to daryti, nes mano, kad buhalterės elektroninį paštą gali perskaityti kažkas kitas. Bet jie patys juo siunčia duomenis su kitų mūsų darbuotojų vardais, pavardėmis, asmens kodais”, – piktinosi pašnekovas.
Tačiau teikti asmeninės informacijos institucijoms neleidžia galiojantys duomenų apsaugos įstatymai. „Sodros“ atstovai 15min patvirtino, kad konfidencialos informacijos negali atskleisti trečiosioms šalims, todėl dėl kodo reikėtų kreiptis į kitas insititucijas.
„Sodra“ jokiomis priemonėmis tretiesiems asmenims neteikia žmogaus asmens kodo, nes tai pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Be to, pavyzdžiui, pateikus darbdaviui žmogaus, kuris pas jį nedirba, kaip šiuo atveju, asmens kodą, kyla fiktyvaus įdarbinimo rizika. Darbdavys asmens kodą turėtų sužinoti tik iš pačio įdarbinamo žmogaus", – situaciją komentavo „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Vairuotojas laiko veltui neleidžia
Į redakciją kreipęsis pašnekovas sakė kodo paieškas pratęsęs Migracijos departamente. Sunkumų panašioje situacijoje jis turėjo ir anksčiau – vadovo teigimu, vasarą, pralaisvinus karantino ribojimus, net fiziškai į šį departamentą atvykus kartu su kitu nauju darbuotoju, jo asmens kodo gauti nepavyko. Jis sakė, kad su situacija, kai darbuotojas iš užsienio nežino turįs lietuviško pavyzdžio asmens kodą, susiduria trečią ar ketvirtą kartą.
Šiuo atveju, fiziškai nuvykti į Migracijos skyrių tiek baltarusiui, tiek vadovui yra sudėtinga. Baltarusis jau vežioja krovinius Europoje – darbdavys vylėsi, kad šį reikalą pavyks greitai išspręsti, todėl leido jam vykdyti veiklą. Grįžęs į šalį jis privalo praleisti laiką saviizoliacijoje.
„Jam, kaip vairuotojui, galioja griežti saviizoliacijos reikalavimai – dabar jis tik atvažiuoja į darbą, sėda į automobilį ir važiuoja į Europą dirbti. Grįžęs niekur negali vaikščioti. Į Migracijos departamentą jis gali ateiti tik gavęs leidimą iš institucijų palikti izoliacijos vietą, tačiau, kaip vairuotojas, to padaryti negalės“, – teigė pašnekovas.
Užsieniečio įdarbinimui iš esmės užtektų socialinio draudimo (SD) numerio, kurį reikia pateikti elektroninėje sistemoje
Savo sprendimą darbdavys motyvuoja tuo, kad turi visus oficialius leidimus jį įdarbinti – darbo viza išduota anksčiau, jis taip pat turi ir Lietuvos transporto saugos administracijos leidimą šiam vairuotojui dirbti jo vadovaujamoje įmonėje. „Jei jis čia negalėtų dirbti, legaliai aš tokio dokumento negalėčiau gauti. Bet jį galima lengvai užsakyti internetu, o štai „Sodra“ darbuotojo įdarbinti negali", – piktinosi pašnekovas.
Kitas jo įmonei pasiūlytas sprendimas – kreiptis į Registrų centrą, tačiau darbdavys sako, kad fiziškai asmuo nepateks ten be registracijos, o prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų darbuotojas neturės, nes nesinaudoja lietuviškų bankų – jų el. bankininkystė yra vienas iš jungimosi būdų – paslaugomis.
Anot įmonės atstovo, viena iš Migracijos departamente siūlomų išeičių gauti turimą asmens kodą yra pateikti prašymą stoti į eilę dėl LLG. Jį išdavus bus galima gauti lietuviško pavyzdžio asmens kodą, kuris jau kažkada šiam darbuotojui buvo suteiktas. Tačiau tokia procedūra gali užimti labai daug laiko, o darbuotojo įmonei reikia kuo greičiau.
Migracijos departamento atstovai 15min taip pat pakartojo, kad asmens kodo išdavimui tretiesiems asmenims jie neturi teisinio pagrindo, tačiau pasiūlė dar vieną kelią, kaip darbdavys galėtų gauti darbuotojo asmens kodą – pristatęs rašytinį darbuotojo sutikimą dėl duomenų teikimo.
„Asmens kodas yra itin svarbus nekintantis kiekvieno asmens identifikacinis unikalus duomuo, pateikiantis daugiau informacijos nei vien tik gimimo data, todėl asmens kodas negali būti pranešamas tretiesiems asmenimis be asmens, kuriam suteiktas asmens kodas, autorizuoto sutikimo“, – atsiųstame atsakyme rašė Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė.
Toks sutikimas, pasak departamento atstovų, asmens gali būti parašytas laisva forma. Darbdavys, norėdamas sužinoti savo darbuotojui suteiktą asmens kodą, turėtų pateikti rašytinį prašymą ir prie jo pridėti savo darbuotojo sutikimą dėl asmens duomenų atskleidimo darbdaviui.
Pats asmuo taip pat gali parašyti prašymą pateikti informaciją apie jam suteiktą asmens kodą. Kadangi asmens kodus Lietuvoje suteikia Registrų centras, darbdavys ar jo darbuotojas dėl informacijos apie darbuotojui suteiktą asmens kodą turėtų kreiptis į Registrų centrą.
Šios įstaigos atstovas Mindaugas Samkus 15min patvirtino, kad asmuo gali kreiptis į Registrų centrą ir gauti duomenis apie save, tarp jų ir asmens kodą. Tiesa, aprašytuoju atveju jis siūlė pirmiausia pasitikrinti su "Sodra", ar tikrai jiems reikia asmens kodo, jei asmuo neturi galiojančio Lietuvos respublikos dokumento. „Nes šiuo atveju, jei asmuo nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje, naujo dokumento ir duomenų registre nebus, t.y. asmuo neturi galiojančio dokumento“.
M. Samkus priminė, kad pažymą apie asmens duomenis galima užsisakyti Registrų centrui pateikus prašymą, kurio formą galima rasti įstaigos interneto svetainėje.
Prašymas gali būti priimtas vienu iš šių būdų:
- siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją paštu;
- siunčiant elektroniniu parašu pasirašytą prašymą el. paštu;
- atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir užpildžius prašymą. Jeigu prašymą pateikia įgaliotas asmuo, jis privalo pateikti įgaliojimą ir įgalioto asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Registrų centras primena, kad karantino laikotarpiu aptarnaujami tik iš anksto užsiregistravę klientai.
