Be to, tebesitęsiant karui Ukrainoje, gyventojai į „Rail Baltica“ žvelgia ne tik kaip į plėtrą ir gerovę garantuojantį, bet ir taiką bei saugumą užtikrinantį projektą.
2022 m., lyginant su 2021 m., Estijoje 10 proc. (54 proc.) padaugėjo respondentų, sutinkančių, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas sustiprins Baltijos šalių karinio mobilumo pajėgumus, o Latvijoje (51 proc.) ir Lietuvoje (61 proc.) jų skaičius išliko gana aukštas. Vidutiniškai beveik 40 proc. respondentų teigė, kad projekto įgyvendinimas padidins saugumo jausmą.
„Globalaus projekto sėkmė itin glaudžiai susijusi su visuomenės palaikymu. Nepaisant 2022 m. patirtų sunkumų, tokių kaip karas Ukrainoje, rekordiškai didelė infliacija, globalaus projekto „Rail Baltica“ palaikymas ir toliau išlieka didelis. Kadangi šis šimtmečio megaprojektas kuriamas visiems Baltijos šalių piliečiams, labai svarbu pažymėti, kokią naudą „Rail Baltica“ atneš regionui.
Šių rezultatų įvertinimas taip pat padės projekto vykdytojams suprasti, kokios informacijos apie projektą visuomenė tikisi gauti. Projektui bręstant ir pereinant į aktyvesnį statybos etapą, dar daugiau dėmesio skirsime komunikacijai su visuomene, įskaitant „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančias organizacijas“, – teigia „RB Rail“ Komunikacijos vadovė Signe Nīgale.
Daugiau nei pusė respondentų pripažįsta būsimą naudą ir geresnį mobilumą, susijusį su „Rail Baltica“
Paklausti apie svarbiausius projekto privalumus, visų trijų Baltijos šalių respondentai dažniausiai minėjo greitesnį susisiekimą ir tai, kad „Rail Baltica“ suteiks daugiau galimybių keliauti ir leisti laisvalaikį. Daugiau nei 50 proc. apklaustųjų kiekvienoje šalyje kaip svarbų asmeninį privalumą įvardijo geresnes kelionių perspektyvas ir tikino, kad tai leis jiems keliauti dažniau (nuo 2021 m. šis skaičius Baltijos šalyse nuolat augo). Respondentai „Rail Baltica“ vis labiau sieja su greitu, saugiu ir patogiu keliavimo būdu.
Estai kaip vieną svarbiausių privalumų nurodė tai, kad nauja geležinkelio linija pagerins susisiekimą su Europa ir Baltijos šalimis, o latviai dažniau minėjo naujas darbo vietas ir didesnį užimtumą. Vienas populiariausių privalumų lietuviams – galimybė gerinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir Europos Sąjunga.
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad gyventojai domisi, kaip projektas gali paskatinti jų pačių ir kaimyninių Baltijos šalių ekonominę plėtrą. Latvijoje respondentų, kuriems geresnio bendradarbiavimo su verslo partneriais Baltijos šalyse užmezgimas yra svarbus asmeninis naujos geležinkelio linijos privalumas, dalis nuo 2020 m. išaugo beveik dvigubai – iki 41 proc. Estijoje ir Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus šis skaičius padidėjo 10 proc.
Baltijos šalių gyventojų nuomonė apie „Rail Baltica“, kaip aplinką tausojantį projektą, išlieka nepakitusi – nuo 2020 m. šis skaičius vidutiniškai padidėjo 7 proc. Taip pat pritariama nuomonei, kad projektas suteikia galimybę pagerinti geležinkelį supančios aplinkos infrastruktūrą. Nuo 2021 m. visose trijose šalyse pritarimas šiam teiginiui nuolat augo (nuo 2021 m. vidutiniškai padidėjo 10 proc.).
Atliktos apklausos duomenimis, daugiausia apklaustųjų, kada nors keliavusių greitaisiais traukiniais, yra Estijos gyventojai. 56 proc. iš jų anksčiau yra keliavę greitaisiais traukiniais. Lietuvoje 51 proc. respondentų turi patirties keliaujant greitaisiais traukiniais, o Latvijoje – 38 proc. respondentų. Visose Baltijos šalyse šie respondentai žinojo apie projektą daugiau bei išsiskyrė didesniu palaikymu projektui.
