„Manau, kad šis projektas tikrai nežlugs. Yra numatyti keli variantai. Iki liepos 1 dienos dar bus tęsiamos derybos, pokalbiai, susitikimai su partneriais iš Latvijos ir Estijos. Gal būtų galima įtraukti atšaką nuo Vilniaus iki Kauno į šį projektą, kuris jau yra numatytas teikti kaip paraišką, gaunant finansavimą iš Europos Sąjungos. Yra numatyta ir aiški pinigų suma“, – antradienį Seime sakė A.Butkevičius.
Manau, kad šis projektas tikrai nežlugs. Yra numatyti keli variantai. Iki liepos 1 dienos dar bus tęsiamos derybos, pokalbiai, susitikimai su partneriais iš Latvijos ir Estijos, – antradienį Seime sakė A.Butkevičius.
Premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS teigė projektui numatytos pinigų sumos įvardyti negalinti, nes vis dar vyksta derybos.
„Šioje finansinėje perspektyvoje yra numatyti taip vadinami nacionaliniai vokai (europinės lėšos), tačiau kol kas viešai tos sumos įvardinti nenorėtume, kol vyksta derybos dėl projekto įgyvendinimo“, – BNS teigė E.Butkutė-Lazdauskienė.
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS aiškino, kad liepos 1-osios terminas nėra oficialus, tačiau Lietuva planuoja iki tol susitarti dėl bendros įmonės steigimo: „Toks terminas logiškas, nes artėja ruduo, iki kurio norima pateikti paraišką dėl projekto finansavimo“.
Pasak A.Butkevičiaus, jeigu artimiausiuose derybose nepavyktų susitarti dėl Vilniaus prijungimo prie vėžės, atšakos nuo Kauno iki Vilniaus statyba būtų teikiama ES finansavimui kaip atskiras projektas, atskirai būtų užsakoma ir jo galimybių studija.
„Rail Baltica – 2“ projekto įgyvendinimas tęsis ir naujoje finansinėje perspektyvoje, bet tada šitai atšakai būtų galima finansavimą gauti jau po 2020 metų“, – Seime antradienį kalbėjo premjeras.
„Rail Baltica“ geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
