Lietuvoje gegužės 18-20 dienomis vyksiančioje parodoje „Balttechnika 2016“ apie „Industrie 4.0“ tendencijas diskutuos Vokietijos įmonės VDI/VDE Inovacijų ir technologijų instituto vadovas prof. dr. Volker Wittpahl. Besiruošdamas parodai, prof. dr. V.Wittpahl pasidalino savo įžvalgomis apie „Industrie 4.0“ ir įvertino Lietuvos galimybes dalyvauti savo šalies pramonės skaitmeninimo procese.
Pasaulinė pramonės revoliucija „Industrie 4.0“ startavo Vokietijoje, vienoje ES ekonomikos lyderių. Kokias pramonės sritis ji domina labiausiai ir ką gaminančios įmonės gali tapti jos dalimi pirmosios?
Ketvirtoji pasaulinė pramoninė revoliucija, vadinama skaitmeninimu, pakeis beveik visas darbo ir mokymosi sritis. „Industrie 4.0“ reiškia gamybos ir pramonės sektoriaus skaitmeninimą, o jos varomasis variklis yra skaidrumo, veiksmingumo ir efektyvumo didinimas. Dauguma įmonių tikisi dalyvauti verslo modelių kaitoje pritaikant informacijos ir ryšių technologijas (IRT). Pratęsta vertės grandinė ir IRT grindžiamos paslaugos, kaip nuspėjamasis aptarnavimas, virtualios realybe besiremiančios arba po-pardavimo paslaugos, yra laukiami nauji verslo modeliai pramonės sektoriuje. „Industrie 4.0“ prasideda nuo gamybos, planavimo/kontrolės ir logistikos bandomųjų diegimų.
Kokių sričių specialistų ir kokių technologijų Europoje labiausiai reikia „Industrie 4.0“? Į ką jau dabar turėtų atkreipti dėmesį specialistus ruošiančios mokslo institucijos bei investicijas planuojantys verslininkai?
Sėkmingam „Industrie 4.0“ įgyvendinimui ir eksploatavimui reikalingos dviejų rūšių technologijos: IT saugumas, įskaitant duomenų apsaugą, bei duomenų analizė. Patyrę šių disciplinų specialistai yra kritinis sėkmės veiksnys automatizuotų gamyklų ateičiai.
„Industrie 4.0“ įgyvendinimas gali būti suskirstytas į du ekstremalius scenarijus. Naudojant „Įrankių scenarijų“ („Tooling Scenario“), informaciją sprendimams teikia skaitmeninės technologijos ir prie jų prijungti elementai. Vis tik, sprendimai remiantis šia informacija yra priimami darbuotojų. „Automatizavimo scenarijuje“ („Automation Scenario“), stebėjimo ir kontrolės užduotimis rūpinasi ir kiek įmanoma savarankiškiau nusprendžia skaitmeninės technologijos. Darbuotojai „Automatizavimo scenarijuje“ yra atsakingi už technologijų priežiūrą ir yra „valdomi“ šių technologijų. Skaitmenintos gamybos, tokios kaip „Industrie 4.0“, sprendimas bus abiejų scenarijų hibridas. Norint rasti geriausią sprendimą Europos pramonės ateičiai, beveik visos įmonės turi investuoti į bandomuosius diegimus ir juos įvertinti.
Kokių galimybių turėsime susigrąžinti gamybos užsakymus į išmaniuosius Europos fabrikus iš Kinijos ir kitų pigių kaštų šalių bei kodėl?
Išmaniosios gamyklos („Smart Factories“) sukels pokyčius ne tik Europos, bet ir pasauliniu lygmeniu.
Kai visa skaitmeninė ir automatizuota gamyba bus prieinama, gamyklai reikalingos investicijos, priežiūra ir žaliavos bus beveik tokios pat visame pasaulyje. Kai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai taip pat uždirbs beveik tiek pat visame pasaulyje, atsiras trys priežastys gamybai Europoje plėtoti: pirmoji – sklypas ir gamyba pagal individualius užsakymus vietoje. Antroji priežastis – patraukli pristatymo trukmė, nes nereikės gabenti krovinių iš Tolimųjų Rytų Azijoje į Europos rinką. Ir trečioji priežastis: kvalifikuoti darbuotojai, kurie bus apmokyti ir tinkamai išsilavinę valdyti ir kontroliuoti „išmaniąją produkciją“ („Smart Production“) ateityje.
Kada ir kur gali pradėti veikti pirmasis fabrikas, kuriame darbuosis tik protingos technologijos ir nė vieno žmogaus?
Bendrovė „Spread Co“ Japonijoje stato „The Vegetable Factory“ – tai bus visiškai automatizuota salotų gamybos įmonė. Ji pradės veikti 2017 metais ir, numatoma, patieks 30 tūkst. vienetų salotų per dieną. Auginimo procesas šioje gamykloje bus automatizuotas nuo sėjos iki derliaus nuėmimo.
Naujosios pramonės revoliucijos kryptis yra maksimalus technologijų įdarbinimas gamyklose. Kiek tai gali sumažinti produkto gamybos kaštus ir kokią įtaką turės investicijų į išmaniąsias technologijas atsipirkimui?
Mano nuomone, niekas negali to konkrečiai apskaičiuoti. Neabejotina, kad bus būtina nuolat prižiūrėti ir investuoti į IT saugumą, kad būtų išvengta kibernetinių atakų. Kas gali garantuoti, kad siūlomas sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti apsisaugoti nuo tokių incidentų, kaip interneto kirmino „Stuxnet“ užpuolimas, kuris įvyko atominėje elektrinėje Irane 2010 metais? Įmonės privalo investuoti ir nuolat atnaujinti savo IT saugumą, kad išvengtų tokių incidentų.
Net jei skaitmeninimo investicijos ir priežiūros išlaidos būtų tokios didelės, kaip pasiektas sąnaudų mažinimas, bendrovės vis tiek turi įgyvendinti „Industrie 4.0“ sprendimus, nes jie kitiems tiekėjams ir partneriams pradžioje bus skiriamasis požymis, o ateityje taps privalomi.
Kodėl „Industrie 4.0“ yra svarbi Lietuvai ir kaip geriausiai mūsų valstybė gali išnaudoti jos suteikiamas galimybes?
„Industrie 4.0“ yra tik vienas dabar pasaulyje vykstančios skaitmeninės transformacijos aspektas. Žmogus, nenorintis prisidėti prie ateities formavimo, pats bus jos pakeistas. Dabartinė 21-ojo amžiaus pramoninė revoliucija yra puiki galimybė keistis bet kuriai šaliai ir bet kuriam žmogui. Yra begalė šios transformacijos iššūkių ir galimybių, kurios suteikia nišą ir galimybes pradėti veikti tiems, kurie yra kompetetingi ir galėtų kurti patikimus ir tvarius skaitmeninius sprendimus.
Kaip lietuviai – mokslininkai, IT ekspertai, inžinieriai – dalyvauja naujoje pramonės revoliucijoje? Galbūt ateityje planuojami bendri su Vokietija projektai? Kokia galima sinergija ir bendradarbiavimas?
Skaitmeninei transformacijai įvykdyti reikia kvalifikuotų darbuotojų, mokslininkų, kurie turi prieigą prie interneto. Lietuva atitinka visus reikalavimus, kad taptų dabartinės skaitmeninės transformacijos kūrėja ir dalyve: turi greičiausią internetą Europoje ir gerą švietimo sistemą.
Mano manymu, bendradarbiavimui yra daug skirtingų galimybių. Sustiprintų IT saugumo sprendimų kūrimas yra plati sfera bendradarbiavimo projektams, kaip ir švietimo plėtra kvalifikuotiems darbuotojams, kurie gali valdyti „Smart Factory“ ateityje. Kartu su gamybos skaitmeninimu, abi šalys turi potencialą bendrai kurti skaitmeninio tarpsektorinio energijos valdymo sistemos sprendimus. Tam paskutinė galimybė vidutinės trukmės laikotarpiu yraRytų Europos rinkos plėtra. Lietuva gali tapti rimta ir svarbia Vokietijos prekybos partnere bei vartais, per kuriuos Vokietija patektų į buvusių sovietinių valstybių rinkas.
Po mikroelektronikos studijų Vokietijoje ir Singapūre, prof. dr. V.Wittpahl dirbo technologijų rinkodaros srityje, sukūrė koncepcijas naujiems produktams, paslaugoms ir naujoms verslo sritims. 2014 metais jis pradėjo dėstyti Klaipėdos universitete Pakrantės ir jūrų alternatyviosios energetikos sistemas.
