Taksistų atstovai aiškina, kad nelygi konkurencija lėmė, jog pavėžėjai jau atsiriekė daugiau nei pusę Vilniaus taksi rinkos. Pačių pavėžėjimo paslaugas teikiančių platformų atstovai neneigia, kad rinkoje jiems sekasi, tačiau dar nėra taip smarkiai įsitvirtinę.
„Galima teigti, jog nuo tada, kai Lietuvoje pradėjo veikti „Uber“, masiškai ir nekontroliuojamai plečiasi nelegalus taksi verslas, jog „Uber“ propaguojama skaitmeninių platformų veiklos idėja skatina nelegalų darbą Lietuvoje“, – kreipimesi Lietuvos prezidentei aiškina „Solidarumo“ atstovai, kurie spalio mėnesį žada surengti protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Seime priimtus kelių transporto kodekso pakeitimus.
Tiesa, tai nebūtų pirmoji taksistų protesto akcija prieš pavėžėjimo paslaugų teikėjus – Vilniuje ji jau buvo surengta šių metų vasario pabaigoje.
Taksi įmonių darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Gediminas Sabaitis tvirtina, kad yra nusistatęs ne prieš patį „Uber“, o prieš nelygias verslo sąlygas.
Vyras tikino, kad „Uber“, „Taxify“, „E-taxi“ bei kitos pavėžėjimo paslaugas teikiančios platformos jau smarkiai nurėžė taksistų pajamas.
„Pavežėjai Vilniuje gali užimti ir apie 60 proc. rinkos“, – tikino G.Sabaitis, paklaustas, kaip taksi vairuotojai jau spėjo pajusti dalijimosi ekonomikos bendrovių veiklą Lietuvoje.
Vyras paaiškino, kad turi omeny ir tas bendroves, kurios siūlo tiek taksi, tiek pavėžėjimo paslaugas.
Tai, kad išduodamų leidimu užsiimti taksi veikla Vilniuje skaičius šiemet kiek mažesnis, rodo ir sostinės savivaldybės duomenys.
„Jų yra dauguma pavežėjų“ , – sakė pašnekovas.
G.Sabaičio tvirtinimu, pavėžėjimo paslaugų įsigalėjimas lėmė ne tik mažėjančius taksistų užmokesčius, bet ir jų skaičiaus mažėjimą.
„Iš pavežėjų atėjimo laimėjo tik keleiviai“, – teigė G.Sabaitis.
Tai, kad išduodamų leidimų užsiimti taksi veikla Vilniuje skaičius šiemet kiek mažesnis, rodo ir sostinės savivaldybės duomenys.
Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Kolkaitė teigė, kad per pirmus devynis 2015 metų mėnesius buvo išduota 890 tokių leidimų, o per tą patį laikotarpį šiemet – 846 leidimai.
Tiesa, teiginys apie neva daugiau nei pusę Vilniaus taksi paslaugos rinkos praradusius taksistus pavėžėjimo paslaugų atstovų neįtikina.
„Pavežėjų veikla Lietuvoje populiarėja, bet dar tikrai nėra tiek įsitvirtinusi rinkoje, kaip teigia profesinės sąjungos atstovai. Kita vertus, tikslūs rinkos dalių skaičiai šiuo metu nėra svarbūs. Svarbiau, kad Lietuvoje imtasi aiškiai ir skaidriai reglamentuoti ir įforminti pavežėjų veiklą – to iki šiol itin trūksta“, – 15min tikino taksi ir pavežėjų tinklo „eTaksi“ vadovas Andrius Norkaitis, kurio manymu, tradicinė taksi veikla artimiausiu metu tikrai niekur nedings.
Jam antrino ir dar vienos pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje teikiančios platformos „Taxify“ atstovas Tadas Čekavičius.
„Privatūs pavežėjai nėra pakaitalas taksi automobiliams, o labiau papildo taksi teikiamas paslaugas ir padeda geriau patenkinti klientų poreikius. 80 proc. privačių vežėjų turi nuolatinį darbą ir pavėžėjimu užsiima tik prieš ar po darbo ir savaitgaliais“, – sakė T.Čekavičius, taip pat pažėręs kritikos taksistams dėl ne visada sumokamų mokesčių.
„Kadangi dauguma taksi automobilių priima atsiskaitymus tik grynaisiais pinigais, ne paslaptis, kad dauguma šių užsakymų lieka „paslaptyje“ ir už juos nesumokami jokie mokesčiai“, – piktinosi T.Čekavičius.
