Medicinos banko inicijuotos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, trečioje vietoje pagal pinigų skolinimosi dažnumą yra nekilnojamojo turto (NT) pirkimas (28 proc.), kuris Lietuvoje išlieka pagrindine paskolų gyventojams rūšimi.
Automobiliai – seni ir taršūs, vilioja NT
„Rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo registruota beveik 1,6 mln. lengvųjų automobilių. Esame šalis, išsiskirianti vienu seniausių transporto parkų Europoje – jo amžius viršija 16 metų. Dabar dažniausiai bandoma bent kažkiek atsinaujinti pasenusį savo automobilį, pakeičiant jį kitu. Tuo tarpu ateityje laukia dar ir neišvengiama automobilių keitimo banga, tik jau pereinant prie netaršių elektrinių. Nepaisant Europos Sąjungos pasirinkto žaliojo kurso, daugiau kaip milijonas mūsų šalyje registruotų automobilių turi taršius dyzelinius variklius“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.
Skolintis automobiliui Lietuvoje labiausiai linkę vyrai: net 33 proc. tam dairosi papildomo finansavimo. Šioje respondentų grupėje antroje vietoje (26 proc.) atsidūrė paskolos nekilnojamam turtui įsigyti. Tuo tarpu apklausoje dalyvavusios moterys prioritetą kaip tik teikė nekilnojamajam turtui (30 proc.), ir tik po to – automobiliui (29 proc.).
Poreikis ieškoti papildomo finansavimo automobiliui įsigyti priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Didžiausia dalis, arba 35 proc. didmiesčių gyventojų linkę imti būtent būsto paskolas, tuo tarpu 34 proc. – automobiliui. Kaimiškose vietovėse NT skolinasi 25 proc. čia gyvenančių respondentų, o automobiliui įsigyti – jau net 35 procentai. Pasak J.Ivaškos, tai nestebina, nes gyvenant regione susisiekimo klausimas gali būti itin opus.
„Remiantis apklausos rezultatais, skolinimosi patirtis Lietuvoje prasideda būtent nuo automobilių. Pačioje jauniausioje 18-25 metų amžiaus respondentų amžiaus grupėje automobiliui įsigyti skolinasi didžiausia, net 31 proc. siekianti jaunuolių dalis. Vėliau aktualesnis tampa nekilnojamasis turtas, kol susiduriame su vyresnių nei 56 metai gyventojų grupe. Joje automobilio įsigijimo poreikis vėl aplenkia NT klausimus, atitinkamai šiems poreikiams skolinasi 34 ir 29 proc. apklaustųjų“, – pastebi J.Ivaška.
Liūdnas faktas: santaupų kiekis – ribotas
Dar viena didelė – 31 proc. – grupė respondentų pripažino, kad skolinasi neplanuotoms išlaidoms, tarp kurių yra automobilio remontas, medicininė pagalba. Anot J.Ivaškos, tai eilinį sykį patvirtina faktą, kad gyventojų santaupų rezervo kiekis yra ribotas.
„Net ir užmerkiant akis į tokius ilgalaikius finansinius tikslus kaip pensija ar nemažai disciplinos reikalaujanti taisyklė turėti tiek santaupų, kad jų pakaktų pragyventi 6 mėnesius netekus turimų einamųjų pajamų, kas trečias gyventojas iš savo lėšų nesugeba padengti automobilio remonto išlaidų. Galbūt automobilis tikrai senas ir remontas didelis, kapitalinis, bet čia atsiduria ir skubūs medicininiai poreikiai ir tai kelia tikrai didelį nerimą. Net jei pinigų galima pasiskolinti nebrangiai, taupymo užmiršti ar ignoruoti jokiu būdu negalima“, – teigia J.Ivaška.
Šiek tiek ramina tai, kad su amžiumi netikėtų išlaidų atsiradimas kelia mažiau galvos skausmo, tačiau vis tiek išlieka aukštas.
Skubioms neplanuotoms išlaidoms skolinasi net 43 proc. jauniausios amžiaus grupės respondentų, tačiau apklaustųjų amžiui kirtus 56 metų ribą, tokių gyventojų sumažėja iki 28 proc. Santaupų neturėjimas labai priklauso ir nuo to, kokias pajamas gauna namų ūkiai. Jei jos per mėnesį sudaro iki 300 eurų vienam šeimos nariui, neplanuotoms išlaidoms skolinasi 35 proc. apklaustųjų, tačiau viršijus 700 eurų – tik 20 proc. respondentų.
