Važiuojant keliu miškingoje vietovėje galima pamatyti apsaugines tvoras nuo laukinių gyvūnų, laukinių gyvūnų migracijai skirtus žaliuosius tiltus ar požeminius praėjimus, jų nušokimo rampas, o tankiau apgyvendintose teritorijose – triukšmą mažinančias užtvaras, pylimus ar specialų apželdinimą. Tai priemonės, taikomos infrastruktūros objektų poveikiui mažinti.
Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, apie juos papasakojo vienos didžiausių infrastruktūros projektavimo įmonių Lietuvoje „Tyrens Lietuva“ Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji aplinkosaugos specialistė Ramunė Venclovaitė.
– Kokias problemas inžinerijos srityje sprendžia aplinkosaugos specialistai?
– Nė vieno didesnio infrastruktūros objekto statyba ar rekonstravimas neapsieina be aplinkosauginio vertinimo ir planavimo. Jei projektas nedidelis, gali būti analizuojami tik keli tokie aspektai, bet keliams, geležinkeliams ar tiltams statyti dažniausiai prireikia poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, o juos planuojant – strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Su tokiais projektais šioje srityje ir dirba mūsų įmonės aplinkosaugininkai.
Analizuojami įvairūs aspektai: poveikis gyvūnams, augalams, dirvožemiui, vandeniui, triukšmo lygio ir oro taršos pokyčiai. Jei nustatomas neigiamas poveikis aplinkai, numatomos priemonės jam sumažinti ir derinamos su atsakingomis institucijomis: Saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, taip pat užsakovu, ir priimamas galutinis sprendimas. Jei sprendiniai patvirtinami, jais turi vadovautis statybas vykdantis rangovas.
Imamės ir inovatyvių projektų. Pavyzdžiui, neseniai kolegos baigė žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų projekto poveikio aplinkai vertinimą Klaipėdos uoste, kur buvo analizuotos dvi tokių punktų įrengimo vietos alternatyvos. Džiugu, kad Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pritarė planuojamai ūkinei veiklai ir Lietuva artimiausiais metais pradės gaminti šią žalią degalų alternatyvą.
– Kaip vertinate poveikį aplinkai?
– Jei projektas nėra sudėtingas ir turime resursų, biologinės įvairovės tyrimą atliekame patys. Važiuojame į vietą, darome aplinkosauginius, ekologinius tyrimus. Tyrinėjame gyvūniją, augaliją, fiksuojame laukinių gyvūnų pėdsakus, atliekame želdinių inventorizaciją, specialiu prietaisu nustatome medžių koordinates, matuojame jų skersmenį ir pan. Jei projektas sudėtingesnis, pasitelkiame reikiamos srities specialistus biologus: ichtiologus, ornitologus, herpetologus, žinduolių specialistus, kurie atlieka biologinės įvairovės tyrimus ir pateikia rekomendacijas.
Taip pat nagrinėjame įvairią medžiagą, tokią kaip gyvūnų migravimo žemėlapiai, saugomų rūšių paplitimo žemėlapiai ir kt. Jei atliekamas, pavyzdžiui, jau nutiesto kelio rekonstravimas, naudojame policijos duomenis apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais konkrečiame ruože. Vertindami triukšmo ar prognozuojamą oro taršos lygį, naudojamės triukšmo sklaidos ir oro taršos bei kvapų sklaidos modeliavimo programomis.
– Kas daroma, jei tyrimais nustatote, kad poveikis aplinkai bus neigiamas?
– Kai neigiamo poveikio aplinkai nepavyksta išvengti, visuomet turi būti taikomos kompensacinės priemonės, siekiant sumažinti reikšmingą neigiamą poveikį. Aprašome priemones, procedūras ir tvarką, kaip tai pasiekti ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos užbaigus statybos etapą.
Tarkime, jei tiesiamo kelio vietoje migruoja gyvūnai, galime pasiūlyti aptverti kelią. Bet, siekdami nesuardyti natūralios gyvūnų migracijos, turime numatyti kitą gyvūnams tinkamą migravimo vietą. Pavyzdžiui, po esamais ar naujai statomais tiltais, viadukais, pralaidomis, kur yra tinkamos vietos gyvūnams migruoti ir nevyksta joks eismas. Tokiuose projektuose kaip „Rail Baltica“ netgi numatoma įrengti ir žaliuosius tiltus.
Taip pat reikia numatyti ir laukinių gyvūnų pabėgimo iš aptvertos teritorijos, atsitiktinai į ją pakliuvus, įrenginius (nušokimo rampas, specialius vartelius). Prie tokių aptvertų teritorijų galite pastebėti vartelius į vieną pusę užsilenkusiais strypais – jie skirti tokiam gyvūnų pabėgimui, nes varteliai vienpusiai – iš miško gyvūnas pro juos nepateks į kelią. Be to, savo forma jie primena šakas, pro kurias gyvūnas tarsi „braunasi“ atgal į mišką.
Varliagyviams ir smulkiems žinduoliams rekomenduojame pritaikyti jau esamas pralaidas (požemines perėjas) arba numatyti jas įrengti, jei esamos pralaidos parametrai tam tinka. Laukinių gyvūnų praėjimai būtinai turi būti sausi, kitaip gyvūnai nesinaudos jais. Jei užsistovi vanduo, tuomet rekomenduojame pritvirtinti medines „lentynas“, jog gyvūnai galėtų saugiai migruoti. Siekiant pralaidas padaryti jiems patrauklesnes, savo projektuose rekomenduojame jas apželdinti.
Viename geležinkelio projektų netoli planuojamos trasos buvo užfiksuotas erelio lizdas. Po konsultacijos su biologais nurodėme kaip kompensacinę priemonę įkurti papildomus dirbtinius lizdus.
– Ką darote dėl poveikio želdynams?
– Jei objektas kerta saugomų augalų rūšių teritoriją, rekomenduojame, pavyzdžiui, pakreipti trasą arba taikyti kitas kompensacines priemones – perkelti augalus į kitą jiems tinkamą vietą. Sprendinius deriname su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir randamas geriausias variantas saugomų augalų rūšims.
Kai dėl projektinių sprendinių neišvengiamai tenka šalinti želdinius, vadovaudamiesi želdynų įstatymu aprašome ir augalų šalinimo tvarką. Stengiamės, kad šalinamų želdinių būtų kuo mažiau, kai galime, projekte numatome kompensavimą naujais želdiniais. Džiugu, kai pavyksta tai daryti tvariai. Pavyzdžiui, viename parko projekte numatėme krūmų ir šakų smulkinimą, o drožles rekomendavome panaudoti kaip mulčią, tai ir buvo įgyvendinta rangovo.
Kai numatome apželdinimą, tenka atsižvelgti į daugelį dalykų. Pavyzdžiui, į inžinerinius tinklus, jų apsaugos zonas, saugumo aspektus ir pan. Želdinimo sprendiniai parenkami tada, kai jau aiškūs visi kiti inžineriniai sprendiniai (galutinėje projektavimo stadijoje). Mūsų Aplinkosaugos skyrius parenka apželdinimo sprendinius: augalų rūšis, jų išdėstymą. Tai darydami atsižvelgiame į dirvožemį, klimatines sąlygas.
Dažniausiai parenkame mūsų kraštui būdingus augalus. Dėl plintančių ligų stengiamės želdynuose nesirinkti rūšių, kurias šiuo metu puola ligos, pavyzdžiui, paprastųjų kaštonų, paprastųjų uosių, paprastųjų eglių. Jas pakeičiame atsparesnėmis augalų rūšimis.
– O jei nustatoma potenciali oro tarša ar triukšmas?
– Numatome priemones ir tokiais atvejais. Tarkime, gyvenamiesiems namams patekus į didesnio triukšmo lygio zoną, numatome įrengti triukšmą mažinančias užtvaras. Kai viršijama nedaug, kartais užtenka specialaus apželdinimo ar triukšmą mažinančios asfalto dangos.
Dėl taršos, jei, tarkime, planuojama įrengti krovos aikštelę, kurioje kils daug dulkių, galima numatyti teritorijos laistymą, krovos darbų laiko ribojimą, papildomą apželdinimą ir panašias priemones.
– Kokiais atvejais dar gali atsirasti statybos darbų ribojimų?
– Aplinkosaugos specialistai turi nurodyti, kaip turi būti atliekami statybos darbai, kad poveikis aplinkai ir jos komponentams būtų kuo mažesnis. Pavyzdžiui, jei darbai atliekami ant tilto per upę, gali būti numatytas apsauginių tentų naudojimas, kad statybinės medžiagos nepatektų į vandenį.
Taip pat nustatome ir darbų ribojimus. Darbų upėje negalima vykdyti žuvų neršto ir vandens paukščių perėjimo metu. Tam tikrais atvejais – kai peri paukščiai – draudžiama kirsti saugotinus medžius.
Numatome veiksmus derlingam dirvožemiui išsaugoti, atliekoms išvežti, statybų aikštelei įrengti. Tarkime, statybinės technikos negalima laikyti arti paviršinių vandens telkinių.
– Kokie projektai jums pačiai labiausiai patinka?
– Mieliausiai dirbu su dideliais projektais. Jie yra sudėtingi, bet labai įdomūs, reikalauja didesnio įsigilinimo. Mėgstu savo darbą. O kai jis teikia pasitenkinimą, tada papildomai domiesi inovacijomis, galvoji, kaip padaryti, kad žmogaus intervencija į gamtą būtų kuo mažesnė. Kas myli gamtą, visada ras jai palankų sprendimą. Reikia atminti, kad ne gamta mums trukdo gyventi, ne ji į mūsų valdas braunasi, o mes esame svečiai, atitinkamai reikėtų su ja ir elgtis – kaip svečiuose.
