Iš tiesų, apleistų didžiųjų laivų pasaulyje nėra daug. Beveik visi apleistieji yra arba nuskendę, arba išmesti ant kranto. Tokių kaip „Sam Ratulangi PB 1600“ beveik nėra. Kita vertus, apsivertusių jachtų, mažų žvejybinių ir kitokių laivų tikriausiai yra tūkstančiai, tačiau jie didesnio pavojaus nekelia.
Dar buvusioje Jugoslavijoje pastatytas arktinis kruizinis laivas „Lyubov Orlova“ yra geras apleisto laivo pavyzdys. Kai 1976 metais pastatyto laivo savininkus prispaudė finansiniai sunkumai ir didžiulės skolos, „Lyubov Orlova“ nebebuvo atnaujinama ir ėmė nuolat gesti. Porą metų „Lyubov Orlova“ nenaudojama stovėjo prišvartuota Niufaundlende, kol 2012 metų pabaigoje buvo imtasi tempti laivą į Dominiką, kur jis turėjo būti supjaustytas į metalo laužą. Tačiau audros „Lyubov Orlova“ atplėšė nuo vilkiko ir laivas tapo laisvai dreifuojančia pavojinga šiukšlė.
2013 metais viena Kanados kompanija nutempė „Lyubov Orlova“ į tarptautinius vandenis ir jį ten paleido. Neprireikė nei mėnesio, kad automatinės „Lyubov Orlova“ sistemos imtų siųsti pagalbos prašymus – laivas nuskendo kažkur Atlanto vandenyno viduryje.
„Sam Ratulangi PB 1600“ atvejis buvo kiek kitoks. 2001 metais pastatytas, tačiau pakankamai nedidelis laivas buvo tempiamas į Bangladešą, kur turėjo būti supjaustytas į metalo laužą. Kilusi audra išgąsdino vilkiko įgulą ir šie nusprendė laivą paleisti. Šis greitai buvo nuneštas link Mianmaro, kur netrukus buvo pastebėtas.
Didieji laivai šiaip sau nepaleidžiami plūduriuoti, kai nebėra reikalingi. Jie yra parduodami į metalo laužą. Bangladeše laivų perdirbimo pramonė yra labai stipri, todėl nemažai laivų keliauja būtent ten. Kiti – į Kiniją, Indiją ir kitas Azijos šalis. Net jei laivas audros metu nutrūksta nuo vilkiko, jis greičiausiai nebus visiškai apleistas. Viena vertus, tai yra didelė ir brangi metalo krūva. Tačiau tikriausiai dar svarbiau tai, kad laivas gali maišytis judriuose laivybos keliuose.
Galiausiai, net jei apleistas laivas ir ima plūduriuoti vandenyne, jo dienos vis tiek yra suskaičiuotos. Be įgulos jis negali išvengti audrų ar atsitrenkimo į pakrantės uolas. Taigi, tokio laivo laukia liūdnas likimas – jis arba bus pagautas ir parduotas į metalo laužą, arba pats nuskęs. Nebent bus labai nedidelis ir tiesiog nevertas vargo, bandant iš jo pasipelnyti. Štai „Baychimo“ buvo net 70 metrų ilgio, tačiau 38 metus dreifavo savarankiškai. Galima ekonominė nauda iš tokio laivo tiesiog buvo mažesnė nei su jo gaudymu susiję pavojai.
